Šeštadienį prekybos ir pramogų centre „Akropolis“ puikavosi apie 40 dekoratyvinių balandžių veislių. Tarp jų vienintelės Lietuvoje sniegenos, Lietuvos burbuliai, išpūstgūžiai, poviniai balandžiai, lietuviški bicarabai.
Vieni – panašaus dydžio į įprastus balandžius, kuriuos galima pamatyti Lietuvos gatvėse, kiti – kiek mažesni, treti – kone gaidžio dydžio.
Parodoje buvo galima išgirsti įvairiausių balandžių skleidžiamų garsų: kas burkavo, o kas burbuliavo. Neveltui pastarieji vadinami Bucharos burbuliais. Žmonės juokavo, kad šie paukščiai neturi galvų, mat jų snapo nesimato, jis pasisplėpęs labai plunksnuotoje galvoje.
Dėmesį traukė didieji išpūstgūžiai, kurie mėgsta išpūsti savo gūžius besipuikuodami prieš pateles.
Gražuolius stebinčių lankytojų veidus nušvietė šypsenos, ne vienas traukėsi fotoaparatus ar savo mobiliuosius telefonus, kad galėtų nufotografuoti gražuolius.
Daugelyje pasaulio šalių ketvirtąjį metų mėnesį vadina nuo Senovės Romoje suteikto vardo „Aprilis“ – atsiskleidžiantis, atsiveriantis. Tai susiję su medžių ūglių išsiskleidimu. Šis pavadinimas taip pat siejamas su deivės Afroditės vardu. Valams balandis yra Daigų, airiams – Kiškių, Sėjos, škotams – Pumpurų mėnuo. Lietuviškasis Balandžio mėnesio pavadinimas yra senas. Jį galima rasti dar Martyno Mažvydo raštuose, senasis jo pakaitalas – Karvelis, kilęs, manoma, nuo paukščių burkavimo, būdingo šiam mėnesiui.
