Nors šis tradicinis žiedavimo metodas plačiai taikomas ir dabar, tačiau paukščių tyrimams per paskutinius dešimtmečius pradėta naudoti naujus ženklinimo būdus. Svarbiausias jų privalumas – paženklinto paukščio atpažinimas ir jo vietos nustatymas nuotoliniu būdu, jį stebint ir nepažeidžiant jo įpročių, taip pat – nenutrūkstamas sekimas bent dalies jo gyvybinio ciklo (pvz., migracijų, perėjimo) metu.
Dabar spalvotais ant kojų dedamais žiedais žieduojami baltieji gandrai, jūriniai ereliai, didžiosios antys – dėka tokio metodo surinkta daug informacijos apie šių paukščių migraciją, pasiskirstymą.
Vadinamasis telemetrinis metodas, kai paukščiai ženklinami siųstuvėliais, yra pakankamai brangus ir naudojamas tik konkrečiose tyrimų programose. Paprastesnis, pigesnis ir teikiantis pakankamai informacijos yra paukščių ženklinimas ant kojų dedamais spalvotais metaliniais žiedais, taip pat ant kaklo užmaunamais plastmasiniais žiedais, kuriuose esančias raides ir skaičius galima perskaityti iš tolo.
Lietuvoje kirinių paukščių ant kojų uždėtų žiedų įrašus porą dešimtmečių sėkmingai fiksavo ir visoje Europoje žinomu šių paukščių migracijos specialistu tapo ilgametis Juodkrantės aplinkos tyrimų laboratorijos vedėjas Vytautas Pareigis. Dabar spalvotais ant kojų dedamais žiedais žieduojami baltieji gandrai, jūriniai ereliai, didžiosios antys – dėka tokio metodo surinkta daug informacijos apie šių paukščių migraciją, pasiskirstymą. Ypač vertingi duomenys apie kai kuriuos paukščius, kuriuos pavyko stebėti dešimtis kartų ir taip sukaupti vertingų duomenų apie biologiją, ekologiją.
Šį pavasarį Nemuno deltoje ir kitose Lietuvos vietose stebima nemažai gulbių giesmininkių, baltakakčių ir želmeninių, pilkųjų žąsų, baltaskruosčių berniklių su ant kaklų dedamais plastikiniais žiedais. Ventės rago ornitologinės stoties darbuotojai ir ornitologai mėgėjai fiksuoja šių paukščių stebėjimus, kurių vis gausėja.
Ornitologai primena visiems gamtininkams ir gamtosaugininkams, kad pavasarį vandens paukščių sankaupose gali būti ir individų su ant kaklų esančiais žiedais. Jų įrašų skaitymas, o po to – informacijos perdavimas Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus žiedavimo centrui (adresu – zcentras@takas.lt) pasitarnaus paukščių migracijos tyrimams.
