Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

„Nuaras“ po 10 minučių nusprendė užmigdyti kėdainietės gelbėtą šunį

Švirkštas
Photos.com nuotr. / Švirkštas
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Beglobį suvargusį mažą šunelį šalikelėje radusi ir pas gyvūnų globėjus jį pati nuvežusi kėdainietė pasijuto esanti keturkojo nužudymo bendrininkė. Gyvūnų globėjai jau po keliolikos minučių šunelį numarino, prieš tai dar paėmę iš gelbėtojos 70 litų.

Kėdainietė Greta S. (pavardė redakcijai žinoma) tikina buvusi šokiruota tiek mirties nuosprendžio rastam šuneliui  įvykdymo „Nuare“ greičio, tiek ir dėl to, kad ji buvusi palikta viena kamuotis su tariamos ar tikros pasiutligės baime.

Kaip pasakojo Greta, istorija prasidėjo šeštadienio rytą, jai su vyru važiuojant į svečius. Kėdainių rajone, ties Labunavos kaimu, jiedu pastebėjo šalikelėje klaidžiojantį mažo ūgio juodą šunelį. Ne vieną keturkojį anksčiau jau išgelbėjusi ar laikinai priglaudusi, kol bus surasti nauji šeimininkai, moteris ir šį kartą neliko abejinga.

Maloniai su manimi telefonu kalbėjusi moteris patikino: priimsime, prižiūrėsime, – sakė Greta.Sustabdę savo automobilį šalikelėje kėdainiečiai nuėjo pasižiūrėti vienišo šuns, klaidžiojančio ant pažliugusių arimų. Paaiškėjo, kad paklydėlis yra visiškai aklas ir sunkiai orientuojasi aplinkoje. Pašauktas jis iš pradžių pabėgėjo į vieną pusę, paskui į kitą, tačiau lengvai leidosi pagaunamas ir nesipriešino nešamas į automobilį.

Pažadėjo priimti ir prižiūrėti

„Šunelis buvo visiškai mažas, svėrė gal kokius 3 kilogramus – jo svorio net nejutau nešdama ant rankų. Tai buvo mišrūnas patinėlis, iš snukelio kiek panašus į taksą. Jo akytės buvo visiškai baltos ir  buvo akivaizdu, kad jis nieko jomis nemato. Paimtas ant rankų jis prisiglaudė ir nurimo“, – prisiminė Greta.

Automobilyje šuniukas buvo paguldytas ant grindų. Iš pradžių drebėjo, tačiau paskui patogiai susirangė, ėmė laižytis ir švarinti savo susivėlusį purviną kailiuką. Aklas šunelis į laukus galbūt galėjo atklysti iš kokios nors sodybos ir neberasti kelio namo. Tačiau artimiausios sodybos nuo jo radimo vietos buvo gal už kokio kilometro, tolumoje, tad kėdainiečių šeimyna šią versiją atmetė.

Trumpai pamąsčiusiai, kaip elgtis toliau, Gretai pirmiausia šovė galvon mintis kreiptis į gyvūnų globa užsiimančią Kauno įmonę „Nuaras“. Bendruoju informacijos telefonu susižinojusi „Nuaro“ kontaktus, ji paskambino į bendrovę. „Kai paaiškinome situaciją, mums pasakė, kad galime atvežti šunelį. Maloniai su manimi telefonu kalbėjusi moteris patikino: priimsime, prižiūrėsime“, – naujienų portalui 15min.lt sakė Greta.

Atvežusi į „Nuarą“ šunelį, Greta už „jai suteiktą paslaugą“ – beglobio gyvūno atidavimą – turėjo sumokėti 70 litų. Ji taip pat pasirašė standartinį dokumentą, kuriuo atsisakė bet kokių teisių į gyvūną. Greta sutiko ir su įprasta šio dokumento formuluote, kad gyvūnui gali būti pritaikyta eutanazija.

Persigalvojo per vėlai, po 10 minučių

Keturkojį apžiūrėjusio veterinaro moteris paklausė, kas bus daroma su paklydėliu. Greta išgirdusi abstraktų atsakymą: „Pasižiūrėsime“. Veterinaras taip pat tarstelėjęs, kad „greičiausiai jo niekas neieškos“ ir kad šuo dėl savo negalios yra „neproduktyvus“. Kadangi tą rytą Greta su vyru skubėjo į svečius, ilgiau „Nuare“ neužsilaikė. Tačiau jau po dešimties minučių jai taip pagailo aklo šunelio, kuriam vargu ar būtų surasti nauji šeimininkai, kad nusprendė dar kartą paskambinti į gyvūnų globos bendrovę ir paprašyti grąžinti jai keturkojį.

„Mąsčiau, kaip galėčiau jam padėti, ir kad negerai pasielgiau dėl skubos taip greitai jį palikdama. Turiu kieme tuščią voljerą, galėjau jį tenai apgyvendinti. Visokios mintys sukosi galvoje. Tad dar kartą paskambinau į „Nuarą“ dėl jo. Ir man pasakė, kad šuo jau numarintas, o jam įtarta pasiutligė“, – sakė Greta.

Moteris tvirtina buvusi apstulbinta šios žinios. Bjauriausias buvo jausmas, kad ji, norėdama šunelį išgelbėti, tik padėjusi jį nužudyti. Ir dar prisidėjusi prie egzekucijos savo pinigais.

kadras iš filmuotos medžiagos/Įtariamasis Svajūnas Beniukas prieš numetant Rudį nuo tilto
Kadras iš filmuotos medžiagos/Po Pipiro istorijos Gretai buvo sugrįžęs pasitikėjimas „Nuaru“. 

„Aš maniau, kad galiu padėti jam išgyventi, bet skaudžiai suklydau. Anksčiau nepasitikėjau „Nuaru“, buvau girdėjusi apie jį daug visokių negražių dalykų, tačiau po Pipiro, Tinos ir Beno istorijų maniau, kad jie pasikeitė, todėl nedvejodama kreipiausi į juos pagalbos ir vežiau pas juos šunį visiškai pasitikėdama. Jeigu būčiau norėjusi šunelį užmigdyti, galėjau vežti jį pas savo veterinarą, kuris tai būtų padaręs už 20 litų“, – piktinasi Greta.

Dėl pasiutligės baimės apėmė panika

Jau vėliau šeštadienį, sugrįžusi į namus, Greta prisiminė žodžius apie galimą šunelio sirgimą pasiutlige. „Puoliau naršyti po internetą, skaityti visą informaciją ir pašiurpau. Jeigu šunelis iš tiesų sirgo pasiutlige, aš galėjau lengvai užsikrėsti, nes laikiau jį savo rankose, o jos visos apdraskytos mano kačių. Vėl puoliau skambinti į „Nuarą“, bet to telefono, kuriuo bendravau iš ryto, niekas nebekėlė. Kodėl jie manęs iš karto neperspėjo, kaip turėčiau dabar elgtis? Ar man reikia nedelsiant kreiptis į medikus? O kas būtų, jeigu su šunimi būtų kontaktavęs vaikas? Apėmė net panika, kuri iš lėto pradėjo atlėgti tik kitą dieną“, – prisiminė pašnekovė.

„Viskas yra ne visai taip, kaip jums buvo papasakota. Žmonės kartais labai supanikuoja ir neteisingai viską vertina. Šuo buvo tragiškos būklės: labai senas, aklas, liesas, vos ant kojų bepastovintis ir dar iki žemės tįstančiomis seilėmis. Sveikų gyvūnų migdyti negalima, bet sergančius gyvūnus, kurie patiria kančias, reikia užmigdyti. Veterinarijos gydytojų konsiliumas nusprendė to šunelio nekankinti. Šiandien šuniuko lavonėlis išsiųstas į laboratoriją dėl pasiutligės nustatymo, nes buvo nenatūrali reakcija ir seilėtekis. Tas žmonių emocijas aš suprantu, bet reikėtų dar pažiūrėti ir iš kitos pusės“, – naujienų portalui 15min.lt sakė „Nuaro“ direktorė Jurgita Gustaitienė.

Kėdainietė Greta nustebo iš 15min.lt išgirdusi apie tai, kad, pasak J.Gustaitienės, šuneliui buvo stiprus seilėtekis: „Koks dar seilėtekis? Jokio seilėtekio nebuvo! Mes juk tokį kelią jį vežėme, o aš pati jį ant savo rankų atnešiau ir laikiau glėbyje. Gal jie mano, kad būčiau nepastebėjusi, kad seilės tįsta „iki žemės“? Ir apie amžių veterinaras „Nuare“ man sakė, kad jis vidutinis. Dabar staiga jis tapo „labai senas“. Susidaro įspūdis, kad jiems buvo svarbu tik pinigus paimti ir kuo greičiau to šuns atsikratyti.“

„Nuaro“ direktorė laikosi savo: „Šuns buvo labai kritinė būklė. Na, jeigu būtų buvusi tik kritinė būklė, bet šuo jaunas, tai mes niekada tokių šunų nemigdome. Jūs žinote, kad mes paimame ir per langus išmestus, ir sulūžusius. Štai ir nesenas atvejis, kai paėmėme iš Aleksoto labai liesus kritinės būklės šunis, kurie ant kojų nestovėjo. Bet tie gyvūnai jauni, o šitas šuo be galo senas. Jis, matyt, buvo išmestas žmonių, nes jie neturėjo kur jo dėti. Kaip žinote, Kėdainiuose nėra jokios tarnybos, kuri galėtų tą paslaugą atlikti. Čia yra katastrofa, o paskui visas strėles „Nuaras“ atsiima. Tas šuo buvo senas, išliesėjęs, visiškai aklas. Tai moteriškei viskas buvo išaiškinta, ir ta moteris sutiko ir pasirašė, kad gyvūnas gali būti užmigdytas.“

Perspėjimas apie baisią ligą – iš trečių rankų

Čia ne mūsų funkcija žmogui nurodinėti: ar pas daktarą eiti, ar į parduotuvę, nors mano patarimas būtų kreiptis į medikus, – sakė Jurgita Gustaitienė.J.Gustaitienė taip pat tvirtina, kad šunelis Gretai vis vien nebūtų buvęs atiduotas atgal, net jeigu nebūtų numarintas. „Jeigu ji būtų suspėjusi kreiptis dar prieš tą šunį užmigdant, mes nebūtumėme galėję jo atiduoti, nes tada kyla rizika, kad tas žmogus būtų įkąstas ir susirgtų pasiutlige“, – sakė „Nuaro“ direktorė, tačiau iš karto patikino, kad šuo numarintas buvo ne dėl pasiutligės, o dėl jo bendros būklės, „kad nesikankintų“.

Į klausimą, ar „Nuaras“ neturėjo šunelį atvežusiai moteriai paaiškinti, kaip jai dabar elgtis, kadangi šuneliui įtarta pasiutligė, ar nereikia kreiptis į medikus, J.Gustaitienė atsakė: „Ar yra pasiutligė, mes žinosime tik tada, kai laboratorija atsakys. Mes turime žmogaus duomenis ir pranešime valstybinėms institucijoms. Jeigu bus pasiutligė, tai tiek veterinarijos tarnyba kalbės su medikais, tiek tam tikri higienistai ir medikai kalbės su žmogumi. Čia ne mūsų funkcija žmogui nurodinėti: ar pas daktarą eiti, ar į parduotuvę, nors mano patarimas būtų kreiptis į medikus.“

„Aš suprantu tas emocijas – paskui ji telefonu perskambinusi pasakė: „Oi, aš pasmerkiau šunį mirti.“ Bet tegul ji taip tiesiogiai nepriima, nes vis dėlto geriau, kad tas šuniukas buvo užmigdytas su vaistais, o ne būtų nušautas arba kokio kaimiečio užmuštas, arba tiesiog iš bado numirtų ten bebėgiodamas. Žmogus padarė viską gerai“, – su 15min.lt kalbėdama Gretą neaikivaizdžiai guodė „Nuaro“ vadovė.

Gretai dar kilo klausimas, kodėl pro nelaimingą gyvūną abejingai negalintis praeiti ir norintis jam padėti žmogus turi sumokėti už jo priėmimą į „Nuarą“. J.Gustaitienė paaiškino: „Nuaras“ negali iš visos Lietuvos gyvūnų nemokamai priimti. Jeigu priimsime nemokamai, už kiek laiko aš turėčiau užsidaryti ir bankrotą paskelbti? Už savaitės ar už dviejų? Tai yra mokama paslauga. Jeigu mes tokį gerą darbą darome, mums irgi niekas nemokamai lavonų neutilizuos, niekas vaistų eutanazijai irgi nemokamai neduos. Veterinarijos gydytojai taip pat atlyginimus turi gauti, nes irgi vaikų turi.“

„Emocijų daug, bet aš nenorėčiau, kad jūs sureikšmintumėte ir prirašytumėte kažką apie mūsų įmonę. Mūsų darbuotojai irgi labai daug ką daro iš širdies ir kiekvienas toks straipsnis tiesiog žeidžia juos“, – pabaigoje pridūrė J.Gustaitienė.

Komentarai
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie 15min