„Staiga šuo leidosi bėgti ir nušoko nuo galinio prieangio. Tada pamačiau kažkokį vaikiną, skuodžiantį tvoros link ir jį besistengiantį pasivyti Herculesą. Vaikinas šoko per tvorą, o Herculesas dantimis čiupo jam už kulkšnies“, – ONN TV žurnalistams pasakojo L.Littleris.
Vėliau paaiškėjo, kad plėšikas jau buvo nupjovęs į namą vedančius telefono laidus. Tad, jeigu ne Herculesas, nežinia, kuo jo vizitas būtų baigęsis Littlerių šeimai.
Vos kelios valandos prieš nenusisekusį užpuolimą Littleriai paėmė Herculesą iš Hailando apygardos gyvūnų prieglaudos. Lee įsitikinęs, kad jei jie nebūtų išgelbėję senbernaro, jau po kelių dienų jis būtų buvęs eutanazuotas. Žaizdotas ir išsekęs šuo buvo aptiktas pakelėje spalio 31 dieną. Niekas jo nepasigedo ir neieškojo.
„Iš pradžių mes su žmona kalbėjome apie tai, kad tik išgydysime šį šunį ir pamėginsime rasti jam naujus namus. Tačiau dabar mes manome, kad jis jau užsitarnavo teisę likti su mumis“, – sakė L.Littleris.
Nors Herculesas dabar jau turi naujus namus, tačiau L.Littleris, pasinaudodamas proga, priminė, kad prieglaudose dar liko daugybė kitų šunų, kuriems mirtinai reikia naujų šeimininkų. „Niekada nežinai, kada kuris nors iš jų taps didvyriu“, – pridūrė išdidus naujasis senbernaro Herculeso šeimininkas.
