Trys užsienio stebėtojai taip pat mano, jog matė pastarąjį paukštį Klaipėdoje, tačiau Lietuvos ornitofaunistinė komisija (LOF) dėl pastarojo stebėjimo dar nepriėmė sprendimo – kol kas trūksta įrodymų, jog stebėta būtent ši rūšis. Tuo tarpu Lietuvoje gyvenantis žinomas suomių paukščių stebėtojas – Kristeris Castrenas Kuršių nerijos pajūryje pastebėjo dar vieną – trečiąją – naują šaliai paukščių rūšį – Rišaro kalviuką (Anthus richardii).
Spalio 10 d. vienas paukštis užregistruotas pliaže ties Juodkrante, o 22 d. ten pat girdėtas jo balsas.
Saulius Karalius: „Vėlyvas čiurlys– nauja rūšis Lietuvai“
„Tikrai moraliai nebuvau pasiruošęs rasti dar vieną Lietuvai naują paukščių rūšį, nes dar nespėjo ataušti įspūdžiai spalio pradžioje Kopgalyje stebint ir fotografuojant palšąjį kūltupį. Eidamas Kopgalyje iš Jūrų muziejaus į administracinį pastatą staiga pamačiau aukštokai virš kanalo skraidantį čiurlį. Kadangi rankose nebuvo jokio optinio prietaiso, teko tik bejėgiškai stebėti, kaip čiurlys dingo už miško.
Nepaisant labai vėlyvo šiam paukščiui stebėjimo, nebūčiau labai susijaudinęs, jeigu nebūčiau žinojęs, kad būtent spalio mėnesį Šiaurės Europą kartais aplanko pietinės čiurlių rūšys. Vis dar neprarasdamas vilties dar kartą išvysti skrajūną, nubėgau į kabinetą, pasičiupau fotokamerą ir skubiai grįžau į stebėjimo vietą.
Popietė buvo tamsoka, nes užslinko stori debesys ir pradėjo lašnoti. Palaukęs keletą minučių staiga vėl pamačiau čiurlį, lėtokais sparnų mostais nardantį padangėje tolėliau nuo buvusios stebėjimo vietos. Trys sugauti kadrai nedaug atskleidė, nes paukštis vėl dingo už medžių.
Teko palaukti, kol vėl pamačiau tiesiai į mane palei kanalą parskrendantį čiurlį. Šį kartą „šaudant“ paukščius įgyta patirtis nepavedė ir pavyko sufokusuoti keliolika kadrų, iš kurių paaiškėjo, kad tai buvo ne mūsiškis čiurlys, o Pietų Europoje ir piečiau gyvenantis blyškusis čiurlys (Apus pallidus).
Ne aukščiausios kokybės nuotraukose visgi matyti subtilūs požymiai, skiriantys mūsišką čiurlį nuo blyškiojo – mažiau kirpta uodega, šviesiau rusvas kūno viršus su kontrastuojančiais sparno viršutinių dengiamųjų plunksnų kraštais, šviesesnės galvos fone labiau išsiskirianti akis bei plačiai šviesios apatinės sparnų dengiamosios plunksnos.
Šios rūšies čiurliai reguliariau užskrenda į Vakarų Europos šiaurines valstybes, tokias kaip Didžioji Britanija, Vokietija ar Švedija, tačiau jau didelę stebėjimų istoriją turinti Suomija iki šiol palšąjį čiurlį registravo tik du kartus, didžioji kaimynė Lenkija palšąjį čiurlį, jei bus patvirtintas vienintelis atvejis, labai simboliškai atrado dieną vėliau nei mes t.y. spalio 29 d.
Latviai ir estai savo sąrašuose šio pietiečio dar neturi.
Tikėtina, kad dėl komplikuoto apibūdinimo dalis atklydėlių į mums artimus kraštus yra palaikomi paprastaisiais čiurliais.
Taigi, Lietuvos ornitofaunos sąrašas gana netikėtai pasipildė trečia čiurlių ir 383-čia sparnuočių rūšimi. Prieš dieną, t.y. spalio 27 d. panašų čiurlį, gali būti, kad ir tą patį paukštį, ties Tarptautine perkėla Smeltės pusiasalyje, apie 6 km į pietus nuo Kopgalio, stebėjo kelių šalių paukščių stebėtojų grupė. Tiesa, paukštis matytas labai trumpai ir LOD stebėjimuose patalpinta tik viena prastos kokybės nuotrauka. Jei bus gauta detalesnė stebėjimo aprašymo ar net dokumentuota medžiaga, Lietuvos ornitofaunistinė komisija spręs ar buvo stebėtas blyškusis čiurlys.
Kristeris Castrenas apie Rišaro kalviuko pirmąsias registracijas Lietuvoje
Šį rudenį Rišaro kalviuko (Anthus richardii) stebėtas pirmą kartą Lietuvoje, tačiau Lietuvos ornitofaunistinė komisija patvirtino net du to pačio stebėtojo – Kristeris Castrenas, pateiktus atvejus: spalio 10 d. vienas paukštis pagal balsą užregistruotas pliaže ties Juodkrante, o 22 d. ten pat ir vėl girdėtas rūšiai būdingas balsas.
Šis Sibiro ir Centrinės Azijos bei Mongolijos stepėse perintis kalviukas buvo ta rūšis, kurios registracijos mūsų krašte buvo galima tikėtis. Nors žiemai Rišaro kalviukai migruoja į pietų ir pietryčių Azijos šalis, nedidelė dalis populiacijos reguliariai patraukia vakarų kryptimi, todėl paukščiai registruojami įvairiuose Europos kraštuose. Per keletą paskutinių metų itin padaugėjo šios rūšies rudeninių stebėjimų visoje Europoje. Pavyzdžiui, Lenkijoje šį rudenį Rišaro kalviukas stebėtas jau keturis kartus, nemažai jų užfiksuota Skandinavijoje, Danijoje bei Vokietijoje.
