Vielinės kilpos – kovai su katėmis

Vilniaus Saulėtekio alėjoje paslaptingai dingstančios gyventojų katės užminė ne vieną mįslę. Savo pražuvusių kačių žmonės ieškojo gyvūnų prieglaudose, kabino skelbimus, net kaltino laukinius gyvūnus. Tačiau tikroji priežastis gyventojus šokiravo – įtariama, kad kates gaudė čia pat gyvenantis kaimynas, spendęs joms spąstus.
Danutės Navickienės manymu, lietuviai nepakantūs viskam – jiems trukdo kaimynai, šunys, katės.
Danutės Navickienės manymu, lietuviai nepakantūs viskam – jiems trukdo kaimynai, šunys, katės. / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

Viltį atrasti dingusius augintinius praradę gyventojai tarpusavyje ėmė dalintis kraupiais įtarimais, kad kažkas jų gatvėje vilioja ir gaudo kates. Lietuvos gyvūnų globos draugijos Vilniaus skyriaus pirmininkės Danutės Navickienės duomenimis, žmonės auginantys ar globojantys katinus pastebėjo, kad gyvūnai dažniausia dingsta savaitgaliais. Pirmieji skelbimai apie dingusius naminius gyvūnėlius Saulėtekio alėjos atkarpoje nuo troleibusų žiedo iki Pylimėlių gatvės atsirado dar 2008 metais, tačiau pastaruoju metu kačių dingo itin daug: gyventojai paskaičiavo, kad vieną gegužės savaitgalį dingo net apie 12.

„Prielaida, kad gyvūnus naikina netoliese gyvenantys laukiniai žvėrys, nepasitvirtino. Medžiokliniai šunys laukinių žvėrių (pvz., lapės) pėdsakų neužtiko. Kilo įtarimas, kad gyvūnus gali kažkas vilioti ir gaudyti gaudyklėmis“, – teigė D.Navickienė. Kraupūs įtarimai netruko pasitvirtinti ir nustebino net visko mačiusius gyvūnų globėjus – vielinių kilpų, kuriomis buvo susidorojama su katėmis, Vilniuje jie dar nebuvo matę.

Namo, ant kurio tvoros buvo paspęstos kilpos, šeimininkas V.B. nuo komentarų susilaikė, žurnalistų pareikalavęs „leisti ramiai gyventi“.Prie kilpų žmones atvedė šuo. Jo šeimininkas prie namo tvoros rado katiną, įstrigusį gaudyklėje, padarytoje iš vielinio kabelio. Anot gyvūnų globėjų, gyventojus toks radinys šokiravo, nes kilpos buvo padarytos itin meistriškai, o joms užsiveržus gyvūnas vargu ar turi kokių nors galimybių ištrūkti.

Gyvūnų globėjos D.Navickienės manymu, kilpos gali būti pavojingos ir šioje teritorijoje žaidžiantiems vaikams, kurie netyčia gali į kilpas įkišti ranką ar koją.

Bauda iki 4 tūkst.

Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos Gyvūnijos naudojimo kontrolės skyriaus Medžioklės ir gyvūnų naudojimo kontrolės poskyrio vedėjas Lauris Martišius teigė, kad kilpos, statomos gyvūnams, visada yra pražūtingos, o jas gaminti, naudoti ir laikyti draudžia Medžioklės taisyklės.

„Ištyrus tokį atvejį ir nustačius kaltininką jam gali grėsti bauda nuo 2 iki 4 tūkst. Lt. Tačiau kalbėti apie konkretų atvejų, kol neatliktas tyrimas, neišklausytas kaltinamas žmogus, būtų sunku. Aplinkosaugininkai turi šį atvejį užfiksuoti ir tuomet spręsti, kokią baudą skirti“, – sakė L.Martišius. Aplinkosaugininkai apgailestauja, kad laiku negavo oficialaus skundo ir nepradėjo tyrimo, nes kilpos dingo. Pranešimo telefonu, kol kilpos dar kabojo ant tvoros, pasirodo, aplinkosaugininkams nepakako.

Policija kilpų nerado

Prie nurodyto namo apsilankę policijos pareigūnai kilpų neberado, tačiau, turėdami gyvūnų globėjų skundą ir nuotraukas, tyrimą pradėjo. Anot Vilniaus apskrities VPK Ekologijos ir teisės pažeidimų prevencijos skyriaus viršininko Vladimiro Jankoito, policijos pareigūnai renka informaciją ir tada nuspręs, ar kaltininkams bus taikoma administracinė, ar baudžiamoji atsakomybė.

„Jeigu bus nustatyta nusikalstamos veikos požymių gali būti taikoma ir baudžiamoji atsakomybė. Kitą savaitę numatytos apklausos ir jau bandysime apibendrinti duomenis. Ką apsilankę vietoje pareigūnai kalbėjo su namo šeimininkais atskleisti negaliu, tai gali pakenkti tyrimui“, – sakė V.Jankoitas.

Namo, ant kurio tvoros buvo paspęstos kilpos, šeimininkas V.B. nuo komentarų susilaikė, žurnalistų pareikalavęs „leisti ramiai gyventi“.

Nepakantumas viskam

Anot D.Navickienės, gyvūnų globos organizacijas stebina žmonių nepakantumas. „Lietuviai nepakantūs viskam – jiems trukdo kaimynai, šunys, katės. Kitose šalyse, ypač Pietų kraštuose, gatvėse galima pamatyti daugybę benamių kačių ir niekam jos netrukdo. Lietuviai tuoj pat skundžiasi, gaudo jas patys ir veža į „Grindos“ Vilniaus miesto gyvūnų globos namus, kurie perpildyti“, – sakė D.Navickienė.

Anot gyvūnų globėjos, žmonės piktinasi ir teiraujasi, ką daryti, net jeigu ant automobilio randa paliktų katės pėdų. Negalima visko suversti ir pavasariui, kai beglobių kačių padaugėja. „Nepasitenkinimas neturi sezoniškumo. Katės Saulėtekio alėjoje ėmė dingti anksčiau nei šį pavasarį“, – kalbėjo D.Navickienė.

UAB „Grinda“ Vilniaus miesto gyvūnų globos namų operatorė Laima aiškino, kad šiuo metu atvežamų gyvūnų, prašymų sugaudyti beglobes kates itin padaugėjo ir tam įtakos turi būtent pavasario sezonas – katės nesterilizuojamos, tad kačiukų daugėja.

„Turime specialią knygą, į kurią tenka registruoti visus pranešimus, sudaryti eiles, kada priimsime sugaudytus gyvūnus, nes paprasčiausia neturime kur jų visų dėti. Daugiausia atvežama, prašoma sugaudyti kates, taip pat kalytes. Šuniukus šeimininkams, matyt, lengviau išdalinti“, – sakė „Grindos“ atstovė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Įsirenkite šildymą oras–vanduo ir gaukite kompensaciją net iki 70 proc.
Reklama
Kas svarbu įrengiant biurą: keturios interjero dizaino tendencijos
Reklama
Pavasario savaitgaliams ar atostogoms – laikas pajūryje: ne tik pailsėsite, bet ir sustiprinsite sveikatą
Reklama
Norintiems investuoti į NT projektų plėtrą – kaip išsirinkti projektą pagal paskirtį?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius