Lietuvos gamtos fondo vykdomasis direktorius Nerijus Zableckis „15min“ tvirtino, kad vilkų medžiojimo limito padidinimas nevyriausybininkus privertė sunerimti dėl to, jog adekvačios informacijos, kuria remiantis toks sprendimas turėtų būti priimtas, koalicija nerado.
„Minimi tyrimai, kuriais nustatytas vilkų skaičius, tačiau nei tyrimų, nei jų metodikos visuomenė nežino. Vienur sakoma, kad vilkų yra 250, kitur jų skaičius siekia 600. Girdime, kad vilkus skaičiavo miškininkai, tačiau kaip patikrinti, ar suskaičiuota teisingai? Kaip įvertinti, koks yra medžiotojų interesas šiuo klausimu, nes medžiotojai taip pat pateikia savo duomenis apie vilkų skaičių. Suprantame, kad jie suinteresuoti, jog vilkų būtų mažiau, nes tada lieka daugiau stirnų, kitų gyvūnų, kuriuos galima sumedžioti, nes jų nesumedžioja vilkai“, – sakė pašnekovas.
Negalima tiesiog didinti kvotos ir nepaaiškinti, kodėl tai daroma. Be to, reikia įvertinti ne tik biologinį, bet ir kultūrinį aspektą, nes vilkas lietuviui visada buvo svarbus gyvūnas.Gamtos tyrimų centro Ekologijos instituto Žinduolių ekologijos laboratorijos vadovas Linas Balčiauskas teigia, kad minėta koalicija apie mokslą ir jo taikymą populiacijų valdymui sprendžia diletantiškai. „Mes dirbame mokslinį darbą, skelbiame straipsnius, tyrimus ir vadovaujamės tarptautine praktika. Vilkų skaičius yra pagrįstas pagal tarptautinę metodiką daroma apskaita. Tą pačią dieną, vienu metu, į visas šalies girininkijas išeina maždaug 400 miškininkų, kurie skaičiuoja vilkų pėdsakus ir praneša mums. Iš to mes darome analizę“, – aiškino mokslininkas, kurio kartu su kolegomis atliktais tyrimais Aplinkos ministerija ir vadovaujasi.
Anot L.Balčiausko, kovo mėnesį, po medžioklės sezono, kurio metu leista sumedžioti 40 vilkų, šalyje suskaičiuota maždaug 270 šių žinduolių. „Kiek vilkų Lietuvoje yra šiuo metu, bus skaičiuojama žiemą, tačiau jų skaičius tikrai nesumažėjo, o padidėjo. Kaip ekologas, esu už vilkų išlikimą, veisimąsi, jų gyvenimą šalies miškuose, tačiau turime subalansuoti jų padaromą žalą ir ekologinę naudą reguliuodami populiaciją“, – kalbėjo L.Balčiauskas.
„Populiacijai grėsmės nėra“
Aplinkos ministerijos Biologinės įvairovės skyriaus vedėjas Selemonas Paltanavičius tvirtina, kad teigti, jog ministerija neturi moksliniais tyrimais grįstų duomenų – neatsakinga. „Mes valdome mokslinę informaciją, kurią pateikė specialistai, atlikę vilkų populiacijos tyrimus. Per šių metų medžioklės sezoną leista sumedžioti 60 vilkų, pernai buvo galima medžioti 40, dar anksčiau – 30. Įvertiname mokslininkų rekomendacijas, populiacijos augimą, medžiotojų pateikiamas apskaitas ir nustatome konkretų reguliavimo lygį“, – sakė S.Paltanavičius.
Jis atkreipia dėmesį, kad iš Lietuvoje gyvenančių 270 vilkų, pavasarį apie 40–50 patelių atsivedė po 4–6 jauniklius, tad prie buvusios populiacijos prisidėjo dar mažiausiai 200 vilkų. „Jų populiacijai grėsmės tikrai nėra. Nors šie gyvūnai „konfliktuoja“ su mūsų ūkiu, jų tikrai niekas nesiruošia išnaikinti“, – kalbėjo gamtininkas.
Tačiau motyvų, kuriais remiantis sumedžiojamų vilkų skaičiaus limitas buvo padidintas, pasigenda ir nevyriausybinės organizacijos „Baltijos aplinkos forumas“ direktorius Žymantas Morkvėnas. „Negalima tiesiog didinti kvotos ir nepaaiškinti, kodėl tai daroma. Be to, reikia įvertinti ne tik biologinį, bet ir kultūrinį aspektą, nes vilkas lietuviui visada buvo svarbus gyvūnas. Mes nesakome, kad vilkų populiacijos nereikia reguliuoti, bet keliame klausimą, ar vilkų žudymas yra geriausia reguliavimo priemonė?“ – svarstė biologas.
Jo teigimu, vilkų populiacijos reguliavimas dažniausiai argumentuojamas jų padaroma žala ūkininkams, todėl, Ž.Morkvėno manymu, reikia sukurti lengvai administruojamą žalos kompensavimo sistemą. „Tačiau tai neišsprendžia vilkų populiacijos reguliavimo problemos, apie kurią visuomenėje tikrai trūksta diskusijos. Galbūt vertėtų įrengti vilkų buveines, kurios atitiktų jų veisimuisi reikalingas sąlygas. Galbūt buveinė ir galėtų būti jų plitimą ribojantis faktorius. Buveinė, o ne medžiotojo šautuvas. Nes jeigu mes spręsime tik pagal ekonominę žalą, manau, kad gervės ūkininkams jos padaro daugiau, kai nulesa želmenis. Tuomet galbūt ir gerves reikėtų šaudyti?“ – klausė Ž.Morkvėnas.
