Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Apie gyvūnų sterilizaciją ir jos baimę

Šuo
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / Savo augintinius sterilizuoti vengiantys šeimininkai dažnai vadovaujasi įvairiais mitais.
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Šis straipsnis – tai atsakymas į mano straipsnio „123 tonos numarintų gyvūnų. Kaip sumažinti šį skaičių“, rašyto Tarptautinės gyvūnų globos dienos proga, komentarus.

ANKSTESNĖ PUBLIKACIJA: 123 tonos numarintų gyvūnų. Kaip sumažinti šį skaičių

Iš  ypatingo aktyvumo ir pasisakymų šiuo klausimu, iš tų pasisakymų turinio aišku, kad žmonėms trūksta informacijos apie sterilizacijos svarbą ir pasekmes. Apie tai ir kalbėsiu šiame tekste, neliesdama tik gyvūnų veisimo, kurį, kaip ypatingą atsakomybę visuomenei turintį verslą, turi griežtai reglamentuoti įstatymai.

Terminą „sterilizacija“, atitinkantį anglišką „neutering“, taikau abiem lytims, išskyrus atvejus, kai kalbama apie konkrečius pavyzdžius.

Pradėsiu nuo didžiausią priešiškumą sterilizacijai išreiškusiųjų. Vakaruose atliktų apklausų metu paaiškėjo, kad ypač jautriai į savo gyvūno sterilizavimą (kastravimą) reaguoja vyrai, laikantys vyriškos padermės augintinį. Jie nejučia perima savo augintinio „vyriškumo“ netekimą, tokiu būdu suasmenindami kastraciją.

Suprantu, kad vyriškumas tam tikrais atvejais gali būti heterotopinis reiškinys, pasireiškiantis, pavyzdžiui, ir galingai burzgiančia mašina ar pan., bet moterims jis, ko gero, priešingai vyrų įsitikinimui, neatrodo tiek paplitęs, kad galėtų būti siejamas su seiles varvinančiu, ant pavadžio besismaugiančiu kavalieriumi ir kad ir kokios veislės rože, tabaluojančia jam tarp kojų.

Galbūt kopūstų lysvėje rasti užkasti šunyčiai, o į upių pakrantes išplaukiantys maišeliai su katyčiais – tai gamtos paslaptinga išdaiga?Mieliau bet kuri moteris vyriškumą sietų su tikslingumu ir atsakomybe. Kaip tik šios savybės įpareigoja šeimininką savo gyvūną sterilizuoti.

Vis dėlto reikėtų paminėti visus tariamus „prieš“ ir galimus „už“ sterilizaciją.

Nemaža dalis komentatorių kaip argumentą telkėsi gamtą. Atsakymas tuose pačiuose komentaruose – buvo nemažai priekaištaujančių dėl gyvūnų laikymo daugiabučiuose. Tos aršiai ginamos gamtos siūlyčiau taip pat paieškoti kiekvienam savo dienotvarkėje: kiek laiko skiriame savo augintinio suartinimui su gamta, pavyzdžiui, elementariam pasivaikščiojimui su šunimi (mažiausia tam reikėtų skirti 2 valandas per dieną)?

Galbūt kopūstų lysvėje rasti užkasti šunyčiai, o į upių pakrantes išplaukiantys maišeliai su katyčiais – tai gamtos paslaptinga išdaiga? Ir jau tikrai nenoriu kartotis ar įkyrėti kalbomis apie utilizavimo tarnybų stichiją. Ragavus gyvūnų prieglaudos kasdienybės, ko gero, norisi šiek tiek ir išsilieti, bet to nemačiusiems toliau pabandysiu kuo paprasčiau išdėstyti savo turimas pirmaprades žinias apie gyvūnų sterilizavimą.

Yra gajus mitas, kad patelei reikia susilaukti pirmos vados. Pirma vada patelei sukelia didelį stresą, pasitaiko, kad palikuonys neišgyvena. Nors priešininkai teigia, kad gyvūnų nesterilizavimas yra „arčiau gamtos“, tačiau neaišku, kada gi šeimininkas tą pirmą sukergimą suorganizuos, o dėl to gyvūnas verčiamas kentėti visus gamtos šauksmo be atsako procesus, patiria didžiulę įtampą ir stresą (čia ypatingai mane turėtų suprasti vyrai). Gyvūnas yra sekinamas, o organizme išsivysto piktybiniai procesai, todėl dauguma patelių vėliau suserga vėžiniais gimdos, kiaušidžių ir kitais susirgimais, patinėliams dažnai diagnozuojami prostatos sutrikimai, kiaušidžių, tiesiosios žarnos augliai.
 
Dar vienas mitas, kad po sterilizacijos gyvūnas tampa tingus ir niekam tikęs. Gyvūnas tampa ramesnis, tas tiesa. Nebėra energijos pertekliaus, bet todėl gyvūnas yra tik lengviau suvaldomas, lengviau paklūsta savo šeimininkui. Tačiau jis toliau gins savo teritoriją, savo šeimos narius. Pavyzdžiui, sterilizuotos laukinės katės į savo teritoriją neįleis kitų kačių, todėl tai puikus būdas, stengiantis kontroliuoti jų populiaciją.

Vienintelis „neigiamas“ aspektas, kad atlikus sterilizaciją išties sulėtėja su hormonais susijusi gyvūno medžiagų apykaita, bet tai nereiškia, kad jūsų augintinis taps didelis ir storas, tiesiog atsakingas šeimininkas turėtų pasikonsultuoti su veterinaru dėl sterilizuoto gyvūno mitybos ir užtikrinti gyvūnui pakankamai fizinės veiklos, be to, tai gali reikšti, kad jūsų gyvūnui reikėtų duoti mažiau maisto.

Laukinių kačių sterilizavimas apsaugos mus ir mūsų vaikus nuo kačių nešiojamų ligų, siaučiančių dėl per didelės jų populiacijos ir jos nusilpusių narių.Galiausiai – sterilizacija – tai brangu. Katino kastravimas vidutiniškai kainuoja 80 Lt, katės sterilizacija – 150 Lt. Šuns patino, priklausomai nuo jo svorio, 80–200 Lt, kalytės –  150–300 Lt.
Tai sutaupytos bemiegės naktys, hormoninių vaistų tabletės gyvūnui nuraminti, siaučiant hormonų audroms. Sutaupytos lėšos priemonėms rujos metu, išlaidos veterinarui ir vaistams dėl piktybinių susirgimų. Sutaupyti jūsų nervai – pastangos apsaugoti augintinį nuo nepageidaujamo susikergimo, gėda dėl nepriimtino augintinio elgesio prieš svečius ir praeivius gatvėje. Sutaupytos premijos už pabėgusio gyvūno sugrąžinimą. O svarbiausia, kad ta suma tai ir apsisaugojimas nuo nedorų poelgių, stengiantis atsikratyti nepageidaujamos vados, sutaupytas laikas ir nepatirtas galvos skausmas, stengiantis išdalyti mažulius, jų priežiūra iki tinkamo šeimininko radimo.
Tai gali būti ir sutaupytos lėšos dresuotojui ir laimėtas didesnis augintinio prieraišumas bei paklusnumas jums.

Tikiuosi, kad dauguma su šiais argumentais sutiks.

Noriu išskirti, kad laukinių kačių sterilizavimas apsaugos mus ir mūsų vaikus nuo kačių nešiojamų ligų, siaučiančių dėl per didelės jų populiacijos ir jos nusilpusių narių. Šis žingsnis išvaduos nuo erzinančių serenadų po langais ir širdies skausmo matant alkstančius, šąlančius mažylius, kuriems neturite sąlygų padėti. Tai, žinoma, liečia tuos, kuriems tai rūpi. Tuos, kuriems nerūpi, turiu nuliūdinti, kad šį straipsnį greičiausiai perskaitėte veltui. Nors dar liko vienas aspektas, liečiantis kiekvieno mūsų mylimą kišenę.

Nemažai komentavusiųjų siūlė, kad sterilizacijos programas turėtų vykdyti ar bent finansuoti savivaldybės. Kitos šalies atveju sakyčiau, kad tai visai suprantama. Tačiau tėvynainiams galiu priminti daugybę straipsnių ir kasdien televizijoje pasirodančius pranešimus apie nuolatinį surinktų mūsų mokesčių mokėtojų pinigų švaistymą. Perleisdami vykdyti sterilizacijos programą valstybinėms institucijoms, turime suprasti, kad kažkas nuo to atsikąs duonos kąsnį – atsiras programą administruojanti institucija, jos darbuotojai, jų atlyginimai ir nauji reportažai.

Tuos nedaugelį, kuriuos man pavyko įtikinti, ir kurie pasiryžę imtis veiksmų, raginu apsilankyti gyvūnų globos organizacijos „Lesė“ svetainėje www.lese.lt, kurioje galite rasti daugiau informacijos apie sterilizaciją ir tai, kur pigiau galite atlikti šią procedūrą bei kokios priežiūros reikės jūsų augintiniui prieš ir po procedūros. Taip pat galėsite kreiptis pagalbos dėl laukinių kačių sterilizavimo.

Labų dienų jums ir jūsų augintiniams.

Komentarai
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie 15min