Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Kita delfinariumo pusė: ko nemato laimingi žiūrovai

Gyvūnų teisių gynėjų protesto akcija Maniloje, Filipinuose
AFP/„Scanpix“ nuotr. / Gyvūnų teisių gynėjų protesto akcija Maniloje, Filipinuose
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Eilinė diena delfinariume – tuntai laimingų žmonių – pavieniai lankytojai, romantiškai nusiteikusios porelės, šeimos su krykštaujančiais vaikais – traukia pasižiūrėti smagaus delfinų pasirodymo.

Visų veiduose šypsena – tikisi įspūdingo šou, puikių emocijų, gerai praleisto laiko. Greičiausiai lūkesčiai išsipildys. Juk šie jūros žinduoliai negali nuvilti, jie visada dovanoja gerą nuotaiką, turi kažką tokio ypatingo, kas padeda greičiau pasveikti net neįgaliems ir sunkiai sergantiems vaikams. Taip tikima visuomenėje, bet ar tai tikrai tiesa? Juk yra ir kita medalio pusė – pačių delfinų gerovė.

Delfinariumai – džiaugsmas žmonėms, o delfinams...

Viskas prasideda dar vandenyne. Delfinai į muziejus atgabenami tiesiai iš jų natūralios gyvenamosios aplinkos ir dažnai jiems tai kelia ne tik neigiamas emocijas, bet ir turi tiesioginę grėsmę gyvybei. Gaudymo ir įkėlimo į laivą metu dauguma jų yra sužeidžiami ar net miršta. O jei  viskas ir pasiseka gerai ir delfinas patenka į delfinariumą, tai dar nereiškia jo išsigelbėjimo.

AFP/Scanpix nuotr./Delfinai gali būti pavojingi žmonėms.
AFP/„Scanpix“ nuotr./Delfinai gali būti pavojingi žmonėms.

Ar kada susimąstėte, kaip jaučiasi gyvūnas, priverstas visą savo gyvenimą praleisti nelaisvėje? Juk delfinas – laukinė būtybė, įpratusi gyventi didelėje erdvėje, milžiniškame vandenyne. Jie iš prigimties įpratę daug judėti – per dieną šie žinduoliai gali nukeliauti virš 50 km. Jokiame baseine nebus suteikta tokia judėjimo laisvė. Be to, šie žinduoliai netenka natūralios savo aplinkos, juk baseinas nė kiek neprimena vandenyno – čia nėra nei atitinkamo reljefo, nei augalų, nei kitų gyvūnų rūšių. Visa tai neabejotinai kelia stresą.

Maža erdvė sukelia ir kitą problemą – delfinai orientuojasi echolokacijos būdu. Vandenyne tai padeda jiems surasti vienas kitą, pastebėti tykančias kliūtis ir pan. Tuo tarpu delfinariume nuolat nuo baseino sienų atsimušančios garso bangos jiems sukelia įtampą.

Dar viena priežastis, kodėl nederėtų delfinų laikyti nelaisvėje yra ta, kad šie gyvūnai gyvena sudėtingą socialinį gyvenimą. Šie žinduoliai įpratę nuolat keisti būrius, migruoti. Taip pat svarbūs hierarchiniai pokyčiai. Tuo tarpu delfinariumuose suformuojami dirbtiniai būriai, delfinai neturi teisės laisvai rinktis su kuo gyventi, o tai vėl sukelia didžiulį stresą, kuris mažina gyvenimo kokybę ir trumpiną jo trukmę net iki kelių kartų.

Pasvarstykime ir apie delfinų pasirodymų kainą. Tiesa, jog gražu pažiūrėti į šių protingų žinduolių šou. Kartais netgi atrodo, kad jie patys tuo mėgaujasi. Deja, tokie pasirodymai nėra delfinų natūralaus elgesio pavyzdys. Visa tai – dresūros rezultatas. Ne paslaptis, kad norint priversti gyvūną išmokti kažką padaryti, dažnai naudojamos nehumaniškos ir net žiaurios priemonės – maisto ribojimas, izoliacija ar net fizinės bausmės. Juk išalkęs, įbaugintas gyvūnas, kad tik su juo būtų gerai elgiamasi, gali padaryti neįtikėtinus dalykus.

AFP/Scanpix nuotr./Delfinariumuose delfinai priversti atlikti įvairiausius triukus.
AFP/„Scanpix“ nuotr./Delfinariumuose delfinai priversti atlikti įvairiausius triukus.

Taip pat dar nėra nustatyta, kokį psichologinį poveikį delfinams turi kasdien kartojami tie patys veiksmai, tie patys šou elementai. O kur dar neišvengiamas žiūrovų dėmesys, priverstinis bendravimas su jais – delfinai neabejotinai jaučia įtampą bendraudami su nepažįstamaisiais. Blogiausia, kad jie neturi kur pasitraukti ir išvengti nemalonaus kontakto. Tai gali sukelti irzulį ar net agresiją, dėl kurios kyla pavojus ne tik žmonėms, bet ir patiems delfinams – jie gali vienas kitą sužeisti.

Taigi gyvenimas nelaisvėje šiems gyvūnams kelia vien neigiamus padarinius – sukelia stresą, įtampą, o tai mažina imunitetą ligoms, taip pat sutrinka gyvūnų natūralus elgesys, gali atsirasti agresyvumas. Visa tai neabejotinai trumpina jų gyvenimą. Dėl to delfinai nelaisvėje gyvena net kelis kartus trumpiau nei natūralioje aplinkoje.

Pavojus žmonėms

Kaip jau buvo minėta, delfinas – laukinis gyvūnas, plėšrūnas, tad vien tai kelia grėsmę žmonėms, kontaktuojantiems su jais. Niekada negali žinoti, kaip pasielgs šis gyvūnas. Jo elgesys neprognozuojamas net ir su treneriais. Neretai pasitaiko, kad šie žinduoliai treneriams neleidžia iškilti į vandens paviršių ir įkvėpti oro, netikėtai juos atakuoja, apkandžioja. Ką jau kalbėti apie lankytojus, kurie visiškai neišmano delfinų elgsenos ypatumų. Terapijų metu yra pasitaikę nemažai liūdnų įvykių.

1999 m. Bermuduose delfinas sukandžiojo du žmones, jiems prireikė medikų pagalbos. 2000 m. Kanadoje sužeista vienuolikmetė mergaitė – jai prireikė siūti ranką. 2003 m. Japonijoje moteriai delfinas taip smogė, kad sulaužė kelis šonkaulius ir pažeidė stuburą. Ir tai tik keli pavyzdžiai. Būna ir mirtinų atvejų.

AFP/Scanpix nuotr./Gyvūnų teisių gynėjų protesto akcija prie Jerevano delfinariumo Armėnijoje
AFP/„Scanpix“ nuotr./Gyvūnų teisių gynėjų protesto akcija prie Jerevano delfinariumo Armėnijoje

Be to, nederėtų pamiršti fakto, kad terapijos seansuose dalyvauja itin pažeidžiami žmonės, turintys fizinių ar psichinių negalių bei nusilpusį imunitetą, tad juos sužeisti dar lengviau. Kartais užtenka vien gyvūno neatsargumo. Delfinas – milžiniškas gyvūnas, sveriantis apie 150–280 kg, turintis aštrius dantis ir gebantis plaukti 56,3 km/h greičiu ir, deja, ne visada įvertinantis savo jėgą. Todėl būna atvejų, kai gyvūnas net nenorėdamas sunkiai sužeidžia žmogų.

Dar kartą prisimenant silpną žmonių, dalyvaujančių delfinų terapijose, imunitetą, reiktų pastebėti dar vieną tykantį pavojų. Žmogus ir delfinas serga kai kuriomis tomis pačiomis ligomis, tad vienas kitą gali užkrėsti. Tiek vandenyje, tiek ant pačių delfinų pilna mikrobų, galinčių sukelti tokius negalavimus kaip niežai, papūpligė, taksoplazmozė, salmoneliozė ir kt.

Ar delfinų terapija išties veikia?

Šiomis dienomis delfinų terapija yra labai populiari neįgalių ar sunkiai sergančių vaikų ir suaugusių žmonių gydymo priemonė. Dauguma nuoširdžiai tiki, kad delfinai turi kažkokių ypatingų savybių, galinčių padėti įveikti ligą.

Ypač tikima didele jų pagalba gydant sergančiuosius autizmu. Manoma, kad tokiems žmonėms delfinų terapija padeda išmokti sukoncentruoti dėmesį. Tiesa ta, kad jų problema dažnai būna ne nesugebėjimas sukaupti dėmesio, o tiesiog nesidomėjimas tuo, ką svarbiu laiko sveiki žmonės. Tad delfinai padėti čia niekuo negali.

Reuters/Scanpix nuotr./Delfinas laisvėje
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Delfinas laisvėje

Taip pat nėra jokių mokslinių įrodymų, kad delfinų skleidžiamas ultragarsas veiktų kaip nors ypatingai. Pastebėta, kad tokį patį poveikį daro ir muzika. Žinoma, labai svarbų vaidmenį terapijoje atlieka ir vanduo. Jis veikia raminančiai, atpalaiduojančiai, mažina įtampą ar net depresiją. Tačiau juk tada kaip alternatyvą galima rinktis hidroterapiją. Amerikoje netgi yra taikomas delfinų terapijos metodas be pačių delfinų. Pacientas mėgaujasi hidroterapija ir tuo pačiu klausosi į elektroninę laikmeną įrašytų delfinų skleidžiamų garsų. Kai kur net sukuriamos delfinų hologramos, kad viskas kuo labiau primintų tikrą delfinų terapiją. Toks gydymo būdas puikiai pašalina nerimą, atpalaiduoja ir net mažina skausmą.

Beje, mokslininkai pastebėjo, kad sėkmingai gydyti gali ir domestifikuoti gyvūnai – katės, šunys, žuvelės, paukščiai. Ne ką blogiau sensorinę stimuliaciją sukelia kailio glostymas, plunksnų ar net žvynų lietimas, unikalūs naminių gyvūnų skleidžiami garsai (pavyzdžiui, katės murkimas). Skirtumas tik tas, kad prijaukintiems gyvūnams bendravimas su žmonėmis teikia džiaugsmą, tad gaunama abipusė nauda. Tuo tarpu delfinams tokios terapijos kelia stresą, kuris kelia pavojų abiem terapijos dalyvių pusėms.

 Tad ar tikrai verta rizikuoti, kai yra daug alternatyvių gydymo terapijos būdų – garsų, spalvų, kvapų, vandens terapijos, galiausiai jau minėtas bendravimas su nuo seno prijaukintais gyvūnais. Svarbiausia, kad šie būdai veikia ne ką prasčiau už delfinų gydymą, tik yra kur kas humaniškesni.

Derėtų tiesiog gerai pagalvoti, ar delfinų pilnavertis gyvenimas nėra per didelė kaina žmonių valandos pramogai. Galop, ar verta rizikuoti savo sveikata ar net gyvybe kai yra alternatyvių gydymo bei terapijų formų? Ir visada reiktų prisiminti, kad delfinų šypsena tėra mitas, kurį sugalvojo šiuo verslu besiverčiantys žmonės. Delfinariumas – tik dar vienas gudriai apmąstytas verslo planas, o delfino šypsena – natūrali šio gyvūno fiziologija, neturinti nieko bendro su jo emocijomis.

Reuters/Scanpix nuotr./Jokiame delfinariume delfinams nebus sukurtos tokios gyvenimo sąlygos, kurios bent ia tolo primintų jų natūralią aplinką.
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Jokiame delfinariume delfinams nebus sukurtos tokios gyvenimo sąlygos, kurios bent iš tolo primintų jų natūralią aplinką.

Jūs galite pasirašyti už delfinų teises

Banginių ir delfinų apsaugos organizacija kviečia apsaugoti delfinus ir banginius Europoje pasirašant peticiją:

„Pasirašiusieji šią peticiją nesutinka, kad banginiams ir delfinams nelaisvėje yra sudaroma tinkama aplinka, kaip reikalaujama pagal Direktyvą 1999/22/EB (dėl laukinių gyvūnų laikymo zoologijos soduose), ir todėl prašo nedelsiant uždrausti statyti naujus delfinariumus, prekybą banginiais ir delfinais Europos Sąjungos (ES) valstybėse narėse ir tarp ES valstybių narių, ES šalių kandidačių, Turkijoje ir Šveicarijoje. Delfinų gaudymas, jų prekyba ir laikymas nelaisvėje, negali būti pateisinamas gyvūnų gerovės ar rūšių apsaugos atžvilgiu.“

Peticiją pasirašyti galite čia.

Komentarai
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie 15min