-35% metinei prenumeratai. Maža kaina - didelė vertė.
Išbandyti
Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

LGGD atsisako gimtadienio dovanų, arba ką jūs manote apie Lietuvos zoologijos sodą?

Balandžio 7-oji – Lietuvos gyvūnų globos draugijos (LGGD) gimtadienis. 1990 m. balandžio 7 d. Lietuvos veterinarijos akademijos profesoriaus Kazimiero Vytauto Trainio pastangomis buvo atkurta 1873 metais kunigaikščio Mykolo Oginskio įsteigta draugija.
Šventės akimirkos
Liūtas – Lietuvos zoologijos sodo Kaune gyventojas. / Eriko Ovčarenko / BNS nuotr.

Šia proga LGGD prašo visas dovanas (pinigines ar materialines, savo 2 procentus pajamų mokesčio, reklamines paslaugas, idėjas, patarimus, palinkėjimus ir t. t.) skirti Lietuvos vaikams. Tai galite padaryti įteikdami savo dovanas Lietuvos zoologijos sodui.

Kiekvienas iš mūsų esame ten apsilankę. Kai dar buvome moksleiviai, autobusais atvykdavome iš tolimiausių Lietuvos kampelių. Būdavo labai smagu. Jau užaugome. Savo vaikučius ten nuvedame – ir ką? Tas pats? Niekas nepasikeitė... O gal jau ir savo anūkus esame ten nusivedę? Ir vėl tas pats? Sakote: „Jokio progreso?“

Jūs būsite tik iš dalies teisūs. Kai kurie statiniai dar tebestovi nuo tada, kai profesorius Tadas Ivanauskas įsteigė Lietuvos zoologijos sodą 1938 metais. Bet yra ir labai daug naujovių, kurių gal ir nepastebėjote, nes senienos dar vis bado akis.

Mes žiūrime „Animal Planet“, „Discovery“ ir „National Geographic“ televizijos laidas apie gyvūnus zoologijos soduose. Kai kam teko gyvai tai pamatyti besilankant užsienio zoologijos soduose. Matome kad gali būti kitaip, šiuolaikiškai – ir daugelis mūsų to nori. Aišku, kai kas to ir nenori. Kai kurie siekia, kad zoologijos sodai išvis neegzistuotų, nes tai – gyvūnų kankinimas. Taigi reikia suderinti šias skirtingas nuomones ir priimti kompromisinius sprendimus.

Kai kurie statiniai dar tebestovi nuo tada, kai profesorius Tadas Ivanauskas įsteigė Lietuvos zoologijos sodą 1938 metais. Bet yra ir labai daug naujovių, kurių gal ir nepastebėjote.Kompromisas? Koks? Kieno ir kokia kaina?

Čia prasideda rimti bei karšti argumentai dėl laikomų gyvūnų gerbūvio. Kaip įvertinti, kas yra humaniška ir kas ne? Ar galime kiekvienam laukiniam gyvūnui suteikti tokias sąlygas nelaisvėje, kad jis nesikankintų, pernelyg daug nepatirtų streso ir būtų geros fizinės bei psichinės būklės?

Tradiciniai zoologijos sodų pranešimai žiniasklaidai pasaulyje apie gyvūnų gimimus, mirtis ir gydymus dabar yra papildomi informacija apie laukinių gyvūnų gelbėjimą ir reabilitaciją, jų gražinimą į laisvę, naujas ir natūraliai atrodančias ekspozicijas, veisimo nelaisvėje technologijas, genetiką, gyvūnų perteklių, jų humanišką fiksavimą bei transportavimą.

Siekdami visuomenę vis labiau apšviesti, gyvūnų prižiūrėtojai turi būti suinteresuoti ir jautrūs visuomenės nuomonėms. Jie turi būti pasiruošę visuomenei paaiškinti ir kartais ginti savo institucijos filosofiją bei meistriškumą. Platus juridinių, profesinių ar etikos normų spektras priverčia dirbančiuosius su nelaisvėje laikomais laukiniais gyvūnais priimti vis geresnius humaniškos priežiūros standartus.

Kita priežastis, kodėl reiktų priimti tokius standartus, yra pragmatiška. Daugelis zoologijos sodų yra priklausomi nuo įvairių finansinių šaltinių, kurie gali greitai išsekti dėl visuomenės nepasitikėjimo. Šiandieninės modernios komunikacijos priemonės greitai išplatina neigiamą (net ir klaidingą) informaciją iki tarptautinio lygio. Neutralizuoti jos poveikį yra sudėtingas ir dažnai labai ilgas procesas. Zoologijos sodų lankytojai, kurie tiki, kad gyvūnai yra nelaimingi, nesveiki ar prastai prižiūrimi, nesugrįš ir nebus imlūs institucijos pranešimams apie rūšių išsaugojimą.

Amžiams ir metams bėgant zoologijos sodai iš esmės pasikeitė ir keičiasi toliau. Jie nebėra tik įkalintų žvėrių paroda ar ekspozicija. Dabar viena iš labai svarbių zoologijos sodų funkcijų – padėti išsaugoti nykstančias pasaulio gyvūnų rūšis ir jų buveines. Vis dažniau zoologijos sodai tampa genų bankais. Jie saugo genetinę informaciją tų gyvūnų, kurių nebėra gamtoje arba kurių skaičius tiek sumažėjęs, kad nebėra vilties juos išsaugoti jų natūralioje aplinkoje. Bet svarbu žinoti, kad zoologijos sodai augina ar laiko tik 3 proc. mūsų planetos nykstančių gyvūnų, nes vietos jiems yra ribotai. Nykstančių rūšių gyvūnai zoologijos soduose – tai uždara grupė, ir dėl to jų veisimas – tai „kosminis“ mokslas, kuriam reikia aukšto lygio specialistų, nes būtina užtikrinti heterozigotiškumą.

Europos zoologijos sodų ir akvariumų asociacija skelbia, kad viena iš pagrindinių ir svarbiausių zoologijos sodų veiklos sričių yra kokybiškas gyvūnų laikymas ir visuomenės švietimas. Mūsų Lietuvos zoologijos sodas yra šios asociacijos narys ir tai yra sveikintina, nes Europoje yra apie 3 500 licencijuotų zoologijos sodų ir tik apie 8 proc. yra šios asociacijos nariai.

Kęstučio Vanago/BFL nuotr./Žirafos
Kęstučio Vanago/BFL nuotr./Žirafos

Dar ir Briuselis, mums įstojus į Europos Sąjungą (ES) 2004 metais, diktuoja, kaip zoologijos sodas privalo laikytis. O tie reikalavimai (Direktyva 1999/22/EB) jau pasenę (1999m.) ir dabar jau ruošiama juos patobulinti. Tarptautinė gyvūnų gerovės organizacija „Born Free“ (Gimę laisvi) ėmėsi iniciatyvos patikrinti Europos zoologijos sodus, rinkti informaciją ir įrodinėti Briuseliui bei Strasbūrui, kad situacija daug kur yra apgailėtina. Jų tyrimo ataskaitos bus naudojamos lobistinei veiklai ir mes tikrai sulauksime dar griežtesnių ES reikalavimų.

Bulgarijos, Kipro, Graikijos, Airijos ir Rumunijos tyrimo ataskaitas galite pamatyti čia. Lietuvos ataskaita ruošiama ir turėtų būti publikuojama gegužės mėnesio pabaigoje.

Tai kaip mes toje ataskaitoje atrodysime? Aišku, kad būsime kritikuojami, taip kaip ir dabartinis Lietuvos zoologijos sodo direktorius, kuris verčiamas iš kėdės. Ne visai aišku, kodėl jis verčiamas. LGGD žiniomis, vairą perėmęs dabartinis direktorius panaikino didžiules skolas, pastatė naujų voljerų, įgijo naujų gyvūnų eksponatų, išasfaltavo takus, įvedė dujas, įgyvendino ES reikalavimų, įsteigė Zoomokyklėlę ir atliko be galo daug kitų kilnių darbų. Bet mes to nematome. O matome, kad gyvūnų laikymo vietos vis dar tebėra apgailėtinos būklės, Pavyzdžiui, baltojo lokio.

Dar ir Vyriausybės finansavimas daugybę metų buvo nuolat karpomas. Lietuvos zoologijos sodas turi keletą pagrindinių pajamų šaltinių: Vyriausybės dotacijos, pinigai už lankytojams parduotus bilietus, 2 procentai nuo gyventojų pajamų mokesčio, kai kurių fondų ir rėmėjų aukos.

Direktoriaus pareigos nepavydėtinos. Jis turi ne tik užtikrinti mūsų saugumą zoologijos sodo teritorijoje bet ir beveik trijų tūkstančių gyvūnų gerbūvį. Užduotis milžiniška, o atrodo, kad tai lengva. Kaip gali būti lengva prasidėjus globalinei finansinei krizei, kai pagrindinis finansuotojas (Vyriausybė) kasmet duoda vis mažiau ir mažiau, o kainos tik auga.

O kaip jums atrodo, ar Vyriausybė būtų skyrusi daugiau pinigų žvėreliams, kai niekas nerodo noro būti Lietuvos zoologijos sodo šeimininku, o valstybė kelerius metus iš eilės smarkiai karpė  biudžetą?Be to, niekas nenori būti Lietuvos zoologijos sodo šeimininkas. Sovietiniais metais (1958 m.) šiai įstaigai buvo suteiktas Respublikinio zoologijos sodo vardas ir ji buvo perduota Kultūros ministerijai. Vėliau šeimininku tapo Aplinkos apsaugos ministerija, dar vėliau zoologijos sodas buvo atiduotas Kauno apskričiai. Panaikinus apskritis zoologijos sodas pernai vėl atsidūrė Aplinkos ministerijos žinioje, o ši pasiūlė šeimininko teises perimti Kauno miestui. Kauno miesto savivaldybė tokio pasiūlymo atsisakė dėl neužtikrinto finansavimo.

Perėmusi zoologijos sodą Aplinkos ministerija atliko vidaus auditą. Auditoriai nusprendė parašyti prastą pažymį ir pasiūlė atleisti direktorių. Kai ministras tam pritarė, Kauno miesto meras pareiškė, kad Kauno miestas dabar jau suinteresuotas perimti zoologijos sodą savo žinion, o ministras tam neprieštaravo. Žiniasklaidai buvo pasakyta, kad direktorius atleidžiamas dėl to, jog nesibeldė į valdžios duris dėl papildomo finansavimo. Gal dar įsivėlė ir politiniai motyvai?

O kaip jums atrodo, ar Vyriausybė būtų skyrusi daugiau pinigų žvėreliams, kai niekas nerodo noro būti Lietuvos zoologijos sodo šeimininku, o valstybė kelerius metus iš eilės smarkiai karpė  biudžetą?

Sveikintina, kad vienos politinės partijos – Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio – frakcijos Seime nariai kartu su kitais parlamentarais dabar Vyriausybės prašo Lietuvos zoologijos sodo savininko teises palikti Aplinkos ministerijai, o pačiam sodui suteikti nacionalinio zoologijos sodo statusą – taip būtų užtikrinamas tinkamas finansavimas. Kas liberalus pastūmė šiam žingsniui, LGGD nežino, bet jam visiškai pritaria.

Kaip bebūtų, šeimininkas (valstybė) niekada neskirs šimtaprocentinio finansavimo. Visada reikės ir daugiau lėšų iš įvairių fondų, rėmėjų ir lankytojų.

Grįžkime prie švietimo klausimų. Pagrindinis zoologijos sodo lankytojas – vaikas. Vaikai ne vien laukiniais gyvūnais domisi. Jie apskritai domisi gyvūnais. Visokiais – naminiais augintiniais, egzotiškais, net žemės ūkio paskirties. Yra tokių zoologijos sodų, kuriuose laikomi žemės ūkio paskirties gyvūnai, o tokie zoologijos sodai taip pat sulaukia daugybės lankytojų.

Vaikai neatsitraukia nuo inkubatorių ir stebi, kaip ritasi viščiukai, melžiama karvė ir t. t. Didelės korporacijos, tokios kaip „John Deere“ juos remia. O ar jūs esate matę, kaip atrodo lietuviškos nykstančios gyvulių veislės: Lietuvos šėmieji ar baltnugariai galvijai, baltosios kiaulės su „auskariukais“ ar vištinės žąsys? Ar esate stovėję greta gražiai iššukuoto milžino – Lietuvos sunkiųjų veislės arklio?

Kęstučio Vanago/BFL nuotr./Kalnų ožiai
Kęstučio Vanago/BFL nuotr./Kalnų ožiai

Ar mūsų zoologijos sode matėte lietuvišką ežį, zuikį ar stirną?

Jeigu rastumėte kokį nors sužeistą ar netekusį tėvų globos Lietuvos laukinės faunos atstovą, ar norėtumėte matyti, kaip jis gydomas zoologijos sode ir vėl paleidžiamas į laisvę?

Ar matėte (bičių neapgyvendintą) avilį ir jo sudedamąsias dalis iš arti?

Ar Jums įdomūs patys pirmieji zoologijos sodo eksponatai – stumbrai? Gal geriau būtų juos atiduoti Kauno miesto savivaldybei (juk tai – Kauno simbolis) ir jiems sutikus, nemokamai eksponuoti juos naujame aptvare Kauno Ąžuolyno parke? Gal „Stumbro“ gamykla paremtų? Reiškia, vienas aptvaras zoologijos sode jau būtų laisvas ir pagerėtų kitų gyvūnų laikymo sąlygos.

Ar norėtumėte, kad zoologijos sode būtų lauko kavinės ar geriau – valgykla?

Ar norėtumėte, kad zoologijos sode būtų aukšto lygio suvenyrų parduotuvė?

Ar norėtumėte, kad zoologijos sode būtų veterinarinė gydykla, skirta egzotiniams gyvūnams?

Ar norėtumėte dalyvauti zoologijos sodo veiklos ar idėjų apklausoje?

Ar norėtumėte, kad savaitgaliais būtų specialus traukinio reisas Vilnius–Kaunas su patogiu viešojo transporto maršrutu į zoologijos sodą?

Ar turėtų būti aiškus kelio ženklas autostradoje, nurodantis kelią į zoologijos sodą?

Ar pritariate tam, kad bent kartą per metus apsilankymas zoologijos sode būtų nemokamas?

Ar žiūrėtumėte trijų minučių kasdieninį reportažą iš zoologijos sodo „YouTube“ svetainėje?

Ar norėtumėte zoologijos sode matyti, kaip bendradarbiaujama su gyvūnų globos ir gamtosaugos organizacijomis?

Šitie klausimai pateikti jūsų pamąstymui. Idėjų galima daug prigalvoti...

Pajamų paieška nėra paprastas užsiėmimas. Mes žinome, kad yra įvairių ES struktūrinių fondų ir į juos privalome kreiptis – pavyzdžiui, sanglaudos, „LIFE+“, „Interreg“, regiono vystymo bei daugybė kitų aplinkosaugos, gamtosaugos bei švietimo fondų.

Tarptautinės ES veikiančios gyvūnų gerovės organizacijos taip pat turėtų ne tik kritikuoti kai kurių zoologijos sodų būklę, bet ir padėti jiems rasti kelią tobulėjimo link.

Kęstučio Vanago/BFL nuotr./Lokys
Kęstučio Vanago/BFL nuotr./Lokys

Aišku, reikia turėti ir savo verslo planus. Pavyzdžiui, kai kuriuose užsienio zoologijos soduose organizuojamos akcijos „FecalFest“ (liet. – „Fekalijų festivalis“). Pavadinimas gal ir nekaip skamba, bet šios akcijos kai kam duoda nemažo pelno. Zoologijos sodo egzotinių gyvūnų mėšlas kompostuojamas (ir atlikus atitinkamus laboratorinius tyrimus) kas pavasarį ir rudenį parduodamas. Dėl to, kad paklausa viršija pasiūlą, zoologijos sodai prieš mėnesį  parduoda loterijos bilietus, o laimėtojams užtikrinamas tam tikras kiekis komposto pirkimui. Tai tas pats, kaip du kartus parduoti tą pačią prekę. Ar tokia prekė turėtų sėkmingą paklausą Lietuvoje? Nepabandę nesužinosime.

Mes, Lietuvos valstybės gyventojai, esame tikrieji Lietuvos zoologijos sodo šeimininkai ir mes esame atsakingi už savo gyvūnų gerovę. Tam, kad situacija gerėtų, reikia pinigų ir visuomenės pasitikėjimo. Ryšys su visuomene itin svarbus. Jei skirsime savo 2 procentus pajamų mokesčio, pinigai į Lietuvos zoologijos sodo banko sąskaitą bus pervesti tik metų gale. Kažkokių staigių naujų „injekcijų“ iškart galima ir nesulaukti, nes, kaip žinome, vaistai kainuoja, ir reikia truputį palaukti kol jie „suveiks“. Sveikata neatsistato per dieną. O gydyti reikia dabar.

Kaip teigia prof. K.V.Trainys – vaikų švietimas apie gyvūnų gerovę stiprina supančios aplinkos pajautimą ir pagarbą jai, ugdo supratimą apie gyvybės vertę, išryškina moralines vertybes.

Kas už tai, kad kitą kartą aplankę zoologijos sodą išvystumėte gerų naujovių?

Kada paskutinį kartą ten buvote? A?

Benas Noreikis, LGGD pirmininkas
www.lggd.lt

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Reklama
„Daktare, man pašalino tulžies pūslę, tačiau aš nesijaučiu gerai...“
„TOPsport A lygos tribūna“: „Panevėžio“ krizė, karštosios kėdės ir prezidentas svečiuose
Užsisakykite 15min naujienlaiškius