Kaip pranešė Aplinkos ministerija, daugiausia vilkų suskaičiuota Vilniaus apskrityje (81), mažiau Panevėžio ir Telšių (po 33), Alytaus (32), Utenos (31), Kauno (28) apskrityse. Tuo metu lūšių daugiausia suskaičiuota Anykščių miškų urėdijoje (13), Tauragės miškų urėdijoje (8) bei Rokiškio miškų urėdijoje (7), BNS informavo ministerija.
2013 metais Lietuvos miškuose gyvenančių vilkų suskaičiuota trečdaliu mažiau – 208.
Apskaitą vykdė miškų urėdijų, valstybinių gamtinių rezervatų direkcijų darbuotojai, joje dalyvavo visuomeninių organizacijų atstovai, medžiotojai.
Pasak vilkų ir lūšių apskaitoje dalyvavusio aplinkos ministro Kęstučio Trečioko, gauti duomenys yra svarbūs vertinant vilkų ir lūšių populiacijos pokyčius ir priimant sprendimus dėl vilkų medžioklės limito.
„Apie konkrečius skaičius kalbėti dar per anksti, nes medžioklės limitas priklauso ne vien nuo populiacijos, bet vieną iš skaičiavimo dedamųjų jau turime“, – sakė aplinkos ministras.
Gyvūnas – saugomųjų sąraše
Lietuvoje vilkas priskiriamas prie saugomų rūšių, tačiau mūsų šaliai netaikomas Berno konvencijoje įtvirtintas draudimas medžioti vilkus, todėl aplinkos ministras, atsižvelgęs į apskaitos duomenis, kasmet nustato jų sumedžiojimo limitus.
Jie nustatomi taip pat atsižvelgiant į vilkų padarytą ar daromą žalą ūkiniams gyvūnams, mokslinius tyrimus ir mokslininkų pateiktas rekomendacijas. Vilkai visiškai nemedžiojami, kai jų suskaičiuojama mažiau nei 100.
Lūšys nuo 2000-ųjų yra įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą, jos šalyje nemedžiojamos jau nuo 1979 metų. 2007-aisiais, gamtininkų skaičiavimais, gyveno apie 30–40 lūšių.
