Kai į apylinkės inspektorių kreipiasi Šiauliuose gyvenantis privataus namo savininkas ir skundžiasi, kad dažnai naktimis girdi, jog kažkas vaikšto po stogą, užlipa iki kamino, brazdinasi namo atbrailose, kur tik žvirbliai geba lizdus sukti, šis įtariai pažvelgia į žmogelį ir atsiverčia kalendorių – na, ne, ne mėnulio pilnatis... O žmogelis pagalbos maldaujamu balsu išgąstingai porina: „Šventinau namą, dar ir ne vieną kartą, bet ir tas nepadėjo...“
Spustelėjus šaltukui tokių dėl „bildukų“ besikreipiančių gyventojų padaugėjo. Policijos pareigūnai ne juokais sunerimo – kas darosi šiauliečiams, kad nelabieji pradėjo vaidentis. Šias detektyvo prieskonį turinčias istorijas įminė ir pareigūnus nuo „bildukų“ gaudymo išvadavo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo biuro viršininkas Arvydas Augas.
Vieną praėjusios savaitės naktį, paryčiais, pažvelgęs pro savo mansardos langą jis išvydo miesto aplinkai nelabai būdingą gyvūną – akmeninę kiaunę. Ją kaimo gyventojai dar namine vadina, nes būna atvejų, kai ji apsigyvena sodybų ūkiniuose pastatuose. Šis švelniakailis žvėrelis savo išvaizda nelabai skiriasi nuo miškinės kiaunės, bet jos gyvenimo būdas yra visiškai kitoks.
Akmeninė kiaunė gyvena ne miške, ji mėgsta akmenų sangrūdas, kalnuotas vietas, apleistas sodybas ir net apsigyvena privačių namų kvartaluose, kuriuose yra senų medžių, apleistų statybviečių, namų su įvairiais ūkiniais pastatais. Kiaunė yra plėšri, ji gaudo peles bei kitokius smulkius gyvius, neatsisako ir paukščių.
Taigi šaltis ir alkis akmenines kiaunes atginė į miesto privačių namų kvartalus, kur jos sėkmingai medžioja. Vienos jų medžioklę ir stebėjo Arvydas Augas. Gyvūnėlis, atskuodęs nuo parko, kuriame yra apleistas statybos objektas, vadinamas Gilo rūmais, iki jo namo tvoros, užšoko ant jos, po to vienu šuoliu atsidūrė šalia tvoros augančioje obelyje, o iš ten šakomis pasiekė gyvenamojo namo stogą. Mikliai aplakstęs stogą, įdėmiai apuostęs kaminą ir nieko neradęs, nuo namo stogo stryktelėjo ant garažo stogo, nuo jo – ant malkinės, medine tvora pasiekė garažą. Nuo jo žvėrelis vienu šuoliu įveikė 2 metrų atstumą iki kaimynų pastato ir pakartojo tą pačią šniukštinėjimo ir žvalgybos procedūrą stogais.
VIDEO: akmeninės kiaunės nevengia pasivaišinti ir žmonių augintinių maistu
Akmeninė kiaunė žeme beveik nekeliauja, jos medžioklės kelias driekiasi tvoromis, medžiais ir stogais, taigi jos pėdsakų sniege nepastebėsi. Šis gyvūnas turi gerą uoslę, iš toli užuodžia, kur slepiasi pelės, paukščiukai, šikšnosparniai. Šalčių metu dažnas šių medžiojamų gyvūnų įsitaiso ant stogų, dažnai netoli šilto kamino. Todėl ir akmeninės kiaunės, genamos alkio ir medžioklės azarto, naktimis ropščiasi ant stogų ir ieško grobio, sukeldamos mistinį bildukišką triukšmą ir paslaptingai mikliai pasišalindamos.
Akmeninė kiaunė dėl švelnaus ir gražaus kailio yra medžiojamas žvėrelis, bet tuo užsiimti turi teisę tik medžiotojai, laikydamiesi nustatytos tvarkos. Neteisėtas šių žvėrelių gaudymas užtraukią administracinę atsakomybę ir nemažą baudą. Norint apsisaugoti nuo šio nekviesto svečio, reikėtų apsunkinti užlipimą ant stogų, t. y., apipjaustyti arti namų stovinčių obelų šakas, nelaikyti į stogą atremtų kopėčių, įvairių karčių ir kitokių daiktų. Akmeninė kiaunė kačių nelabai bijo, bet su lauke esančiais šunimis vengia susitikti, todėl namų valdą nuo šio nekviesto svečio gali apsaugoti ir šuo.
