„Mūsų Kalėdos turi ryšį su pagonybe – trumpiausia diena, kai vyksta virsmas ir dienos pradeda ilgėti. Krikščionybė – sociali, vargšų religija. Tai religija, kuri rūpinasi nuskriaustaisiais. Todėl šios šventės asocijuojasi su švara, atvirumu, nebijojimu atsiverti kitam ir jį išgirsti. Ne veltui Kūčios yra šeimos, suartėjimo šventė, savo nuoskaudų ir nelaimių pripažinimas“, – pažymi aktorius.
Pašnekovas įsitikinęs, kad nors mūsų visuomenė yra materiali, ji gerėja, tampa sociali, žmonės rūpinasi tais, kurie gyvena šalia mūsų, ir tai esą svarbiausia.
„Materialėjimas – totalus, bet dabar toks amžius. Man labai patinka Marko Aurelijaus pasakymas, kad pasaulis trokšta daryti tai, kam lemta atsirasti. Galime liūdnai konstatuoti, kad žmonės pasimetė tarp daiktų, bet aš manau, kad mes turime ne su tuo kovoti, o tai pripažinti“, – svarsto aktorius.
Vaikystės Kūčios bei šv. Kalėdos aktoriui siejasi su rimtimi, stalu, susikaupimu, dvasine švara, kuri tokia pati švari kaip sniegas, kai tik jis pradeda snigti. „Tai pabuvimas kartu, šventės, per kurias neprisigeriama, nepersivalgoma, bet pasikalbama“, – kalba aktorius.
To visiems LRT.lt skaitytojams V. Masalskis ir linki – dvasinio atsinaujinimo, švaros, sveikatos bei idėjų. „Norėčiau, kad pamatytume ir tą artimą žmogų, gyvenantį už sienos“, – priduria aktorius.
