Neretai pasigirsta priekaištų, kad atvykėliai Kalėdų Seneliai (Lietuvą neseniai aplankė Kalėdų Senelis iš Laplandijos, Rovaniemio miestelio – aut. past.) užgožia lietuviškąjį Senelį Kalėdą, bet šis džiaugiasi svečiais. „Kuo daugiau Kalėdų Senelių, tuo geriau – daugiau džiaugsmo vaikučiams. Dabar toks metas – aš jau jaučiu Kalėdų kvapą, o Lietuvoje žmonės maloniai pasitinka svečius, tad jie ir atvažiuoja. Šiemet turėsime ypač daug Senelių iš užjūrio“, – sakė vilnietis Arvydas Bagdonas, kuriam jau 38 metus per gražiausias žiemos šventes patikima garbinga Senelio Kalėdos misija.
Konkurencijos Senelis Kalėda teigia nebijantis, nes jo įvaizdis turi išskirtinių, tik mūsų šaliai būdingų etninių bruožų, kurių nepakeitė nei tarybiniu laikotarpiu itin populiarintas Diedas Morozas, nei iš Laplandijos atvykstantys ar įvairiaspalvėse reklamose matomi Seneliai.
Kada lietuvių namuose ėmė lankytis Kalėdų Senelis, nežinoma, tačiau, etnologės Eglės Plioplienės manymu, dovanojimo tradicija yra labai sena – matyt, nebuvo tokių laikų, kad žmonės nenorėtų vieni kitiems dovanoti dovanų. „Juk mes užaugame ir, atrodo, nebetikime Kalėdų Seneliu, tačiau noras dovanoti išlieka. Kai po eglute dedame dovanas vaikams, artimiesiems, patys tampame Kalėdų Seneliais. Be to, Senelis vaikams yra ir tam tikras elgesio vertintojas, dažnai net svarbesnis už tėvus ir auklėtojus, nes viską mato, girdi ir žino. Tai gražus simbolis, kaip ir visi kiti simboliai, svarbu, kad mes juos gražiai naudotume“, – įsitikinusi E.Plioplienė.
Etnologė E.Plioplienė priminė, kad besidžiaugdami iš svetur atvykstančiais Kalėdų Seneliais, nepamirštume, jog mums tikrasis yra lietuviškasis Senelis Kalėda.
„Kaip ir tėvelis – jis kiekvienam iš mūsų yra tik vienas. Kaimyno tėvelis irgi yra geras, bet jis – kaimyno. Ir Senelis Kalėda yra mūsų Kalėdų Senelis, o tie, kurie atvažiuoja, kaimynų Seneliai“, – kalbėjo E.Plioplienė.
Tikrasis Senelis gyvena už poliarinio rato
 |
| Juliaus Kalinsko/„15 minučių“ nuotr./Iš Laplandijos atvykęs Kalėdų Senelis gyvena už poliarinio rato Rovaniemio kaimelyje, visus metus vilki Senelio kostiumą ir augina elnius. |
Tačiau Kalėdų Senelį iš Laplandijos pakvietę verslininkai įsitikinę, kad būtent ketvirtadienį į Lietuvą atvykęs Senelis yra pats tikriausias pasaulyje. Anot vienos iš bendrovės „Re&Solution Property Management“ vadovių Daivos Žvinytės, už poliarinio rato yra vienintelis Santa Village – Kalėdų Senelio miestelis, kuriame gyvena du Seneliai. Vienas nuolat keliauja, kitas svečių laukia savo namuose.
„Šie Kalėdų Seneliai nėra susijęs su įvairiomis reklamomis, kuriose matome panašiai apsirengusius, barzdotus senelius. Jie gyvena Rovaniemyje, Santa Village kaimelyje, ištisus metus vilki Kalėdų Senelio drabužius ir veisia elnius. Savo dvasia jie yra tikrieji Kalėdų Seneliai“, – tikino D.Žvinytė.
Besilankydamas Lietuvoje šis Kalėdų Senelis iš Laplandijos ketina užsukti į kelis prekybos centrus ir juose susitikti su vaikais bei suaugusiaisiais, tačiau, organizatorių teigimu, šios vietos pasirinktos tik dėl to, kad lyjant ar sningant susitikimai lauke tiesiog negalėtų vykti.
Anot D.Žvinytės, negalima į Kalėdų Senelį žiūrėti kaip į komercinį personažą, vien tik ką nors reklamuojantį. „Juk Kalėdų Senelis paskelbia Kalėdų pradžią. Ne veltui jis į Lietuvą atvyksta lapkričio pabaigoje, prieš pat adventą“, – sakė D.Žvinytė.
Tačiau etnologė E.Plioplienė įsitikinusi, kad visi atvykstantys Kalėdų Seneliai vienaip ar kitaip ką nors reklamuoja, tarkim, Kalėdų Senelis Joulupukis reklamuodavo oro linijų bendrovę, tačiau kartu tokie vizitai stiprina kultūrinius Lietuvos ir Suomijos ryšius. „Mažai kas žino, bet Lietuvos ir Suomijos, Laplandijos papročiai, tradicijos turi daug bendrų bruožų. Tarkim, lapių kalboje yra žodis kirvis, derva vadinama terva. O Kalėdų Senelio rezidencijoje Rovaniemyje kabo pasakiško grožio šiaudinis sodas, kuris, atrodytų, pagamintas mūsų meistrų, nes yra kaip tik toks, kokius daro lietuviai“, – teigė E.Plioplienė.
Reklama dvasios nežlugdo
Reklamos agentūros „Box“ vadovo Arno Grigaliūno teigimu, Kalėdų Senelis yra ne asmuo, o simbolis. „Jo paskirtis komercinėje erdvėje tokia pati, kaip ir privačioje – jis gėrio ir dovanų nešėjas, tai sukuria ypatingą jo dvasią. Ją praradęs, jis nebūtų naudojamas komunikacijai“, – sakė reklamos specialistas.
Jo nuomone, tai, kad įmonės ar prekių ženklai tokiu būdu siekia emocinio palankumo, nereiškia, jog simbolio prasmė mažėja. „Angelai per Valentino dieną, laužai per Jonines, Kalėdų Senelis per Kalėdas... Toks simbolių naudojimas visai nereiškia, kad menkinama jų reikšmė, atvirkščiai, reklamoms ar komunikacijai naudojami įvykiai ir simboliai tampa aktualesni“, – teigė A.Grigaliūnas.
Reklamos agentūros vadovo teigimu, visai nesvarbu, kur naudojamas Kalėdų Senelio atvaizdas – ant pėdkelnių pakuotės, gėrimo buteliuko ar šalia eglės. „Kur kas svarbiau kontekstas ir idėja: dažnai naudojami šablonai, kai Kalėdų Senelis prekių ženklo vardu atneša dovaną, bet to nepakanka įtikinti. Be idėjos ir istorijos Kalėdų Senelis nieko nesako. Yra daug kalėdinių reklamų be Kalėdų Senelio, kurios perteikia tas pačias gėrio ir džiaugsmo dovanoti emocijas kur kas paveikiau“, – teigė jis šypsodamasis, kad šiltais Kalėdų Senelio keliamais jausmais pats tiki ir dabar.
Naujas Senelio Kalėdos įvaizdis
Lietuviškasis Senelis Kalėda šias Kalėdas pasitinka pasikeitęs – jam kurtas naujas įvaizdis, kad Senelis būtų labiau susijęs su lietuvių kultūros tradicija, viešojoje erdvėje matytume sau artimesnį personažą. Konkurse buvo pateikta įvairių Kalėdų Senelio įvaizdžio sprendimų, paremtų istorinėmis Lietuvos didikų bei liaudies drabužių rekonstrukcijomis, aliuzijomis į archeologinius drabužius, persirengėlių aprangą.
Tiesa, vienas projektas šiemet išskirtas nebuvo, konkursą ketinama tęsti kitąmet, tačiau Senelis Kalėda džiaugiasi, kad šiek tiek atsinaujinti vis dėlto pavyks. „Pasikeitė kailiniai, turėsiu ir kitus, lengvesnius drabužius, kuriuos vilkėsiu ten, kur šilta, kepurė pasikeis, pasipuošiu mezginiais, kišenės bus išsiuvinėtos. Šios detalės yra labai lietuviškos, svarbios“, – apie pasikeitimus sakė lietuviškasis Kalėdų Senelis.
Anot Senelio, toks atsinaujinimas būtinas: „Lietuva gražėja, sunkūs debesys sklaidosi, reikia pasigražinti ir man. Juolab kad išoriniai pokyčiai parodys ir vidinius pokyčius. Tarkim, turiu trispalves pirštines letenėlėms, tad surikiavę įvairių tautų Kalėdų Senelius lietuviškąjį galėtume iš karto atskirti iš jo pirštinių.“
Kalėdų Senelis ir komercija
Kai kurie kritikai pabrėžia, kad šv.Mikalojus, iš kurio kildinamas Kalėdų Senelis, apdovanodavo tik tuos, kuriems pagalba ir dovana buvo išties reikalinga, o dabar Kalėdų Senelis siejamas su „privalomomis dovanomis“, materialinėmis gėrybėmis, o kartu ir su prekybininku pelnu.
Pirmasis panašų į modernųjį Kalėdų Senelį, vilkintį raudonus ir baltus drabužiais, nupiešė garsus amerikiečių karikatūrininkas Thomasas Nastas. Jo Kalėdų Senelio piešinių kolekcijos pasirodė 1866 ir 1869 metais.
Garsųjį „Coca-Cola“ Santa Klausą nupiešė menininkas Haddonas Sundblomas 4-ame XX a. dešimtmetyje. Šis atvaizdas tapo vienas atpažįstamiausių istorijoje, nors istoriškai „Coca-Cola“ nėra pirmasis gėrimas, kurio reklamai panaudotas Kalėdų Senelis. Kompanija „White Rock Beverages“ nuo 1915-ųjų piešė Kalėdų Senelį ant mineralinio vandens etiketės, o 1923-iaisiais – ant imbierinio limonado.
