Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Anapilin iškeliavo žymus fizikos teoretikas Ramūnas Katilius

Mirė žymus fizikos teoretikas Ramūnas Katilius.
Asmeninio archyvo nuotr. / Mirė žymus fizikos teoretikas Ramūnas Katilius.
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Antradienį, nesulaukęs 79-tojo gimtadienio, mirė profesorius, habilituotas mokslų daktaras Ramūnas Katilius, žymus fizikos teoretikas, vienas šiuolaikinės kinetinės fliuktuacijų teorijos kūrėjų.

Ramūnas buvo ne tik iškilus fizikas. Lietuva neteko ir filologo, aktyvaus visuomenės veikėjo.

Ramūnas Katilius gimė Kaune. Jo tėvas buvo gimnazijos mokytojas, vėliau – Pedagoginio instituto dėstytojas. Motina – Sorbonos licenciatė, vėliau irgi tapo – Pedagoginio instituto docente. Namuose tvyrojo pažinimo, kultūros bei laisvės dvasia, o ir mokykloje dauguma dėsčiusių pedagogų buvo iškilios asmenybės.

1954 m. Ramūnas baigė mokyklą aukso medaliu. Turėjo daug galimybių rinktis. Pats Ramūnas pasakojo: „Humanitarinius mokslus atmečiau, nes man jie atrodė marksizmo ir tiesiog valdžios tarnai. Laimėdavau matematikų olimpiadas, bet jaučiau, kad matematika man per abstrakti, kad ten reikia visiškai specifinio talento. Liko fizika – teorinė fizika. Kitomis sąlygomis, įmanoma, būčiau pasukęs kitur – tarkim, į jurisprudenciją. Bet dėl savo pasirinkimo nesigailiu – jis man gyvenime užtikrino pakankamai nepriklausomą padėtį.“

Lietuva neteko ir filologo, aktyvaus visuomenės veikėjo.

1959 m. Ramūnas baigė Vilniaus valstybinio universiteto Fizikos ir matematikos fakultetą. Savo mokslinę karjerą pradėjo Lietuvoje – iki 1966 m. dirbo Lietuvos mokslų akademijos Fizikos ir matematikos institute.

1966 m. išvyko į tuometį Leningradą (Petrapilis) tęsti mokslinio darbo. 1969 m. apgina fizikos ir matematikos mokslų kandidato, o 1986 m. fizikos ir matematikos mokslų daktaro disertaciją.

1988 m. Ramūnas grįžo į Lietuvą. Nuo 1988 m. dirbo Puslaidininkių fizikos institute, o nuo 1995 m. iki 2013 m Fliuktuacinių reiškinių laboratorijoje.

R.Katilius – daugelio mokslo straipsnių ir trijų monografijų autorius. Skaitė paskaitas Vilniaus ir Vytauto Didžiojo universitetuose, nuo 1993 m. – VDU profesorius.

Jo darbai plačiai žinomi ir už Lietuvos ribų. Ramūnas Katilius dalyvavo ir susilaukė pripažinimo ne vienoje tarptautinėje konferencijoje.

Grįžęs į Lietuvą Ramūnas aktyviai įsijungė į atgimstančios Lietuvos visuomeninį gyvenimą. Kartu su bendraminčiais prof. Česlovu Kudaba, prof. Irena Veisaite, prof. Kęstučiu Nastopka, dr. Natalija Kasatkina ir kitais įsteigė Atviros Lietuvos fondą, o 1990-2000 metais buvo aktyvus fondo valdybos narys. Jis visada pasižymėjo savo plačia erudicija, nepaprasta tolerancija ir įgimta inteligencija.

Gausi namų biblioteka, bičiulystė su Tomu Venclova ir jo namų bibliotekos lobiai lėmė Ramūno domėjimąsi literatūra, turbūt ir jo bičiulystę su poetu Josifu Brodskiu.

1966 m. pirmą kartą J.Brodskis viešėjo Lietuvoje. Jaukūs Katilių namai Liejyklos gatvėje tapo ramybės uostu apdaužytam Josifo gyvenimo laivui. Vienas iškiliausių Josifo Brodskio tyrinėtojų Denisas Achapkinas yra sakęs: Brodskis mylėjo Vilnių ir jo baroką, bet tiek Vilnių, tiek jo baroką jis atrado draugų dėka, kurių vienas buvo Ramūnas Katilius. Kažin ar pasaulinė poezija turėtų „Lietuvišką divertismentą“, jeigu Josifo gyvenime nebūtų bičiulystės su Ramūnu. Artima draugystė tęsėsi ir Ramūnui persikėlus į Leningradą – iki Josifo emigracijos 1972 metais, taip pat ir jam išvykus.

Vienas iškiliausių Josifo Brodskio tyrinėtojų Denisas Achapkinas yra sakęs: Brodskis mylėjo Vilnių ir jo baroką, bet tiek Vilnių, tiek jo baroką jis atrado draugų dėka, kurių vienas buvo Ramūnas Katilius. Kažin ar pasaulinė poezija turėtų „Lietuvišką divertismentą“, jeigu Josifo gyvenime nebūtų bičiulystės su Ramūnu.

Po Josifo Brodskio mirties Ramūnas Katilius kiek galėdamas stengėsi įamžinti bičiulio atminimą Lietuvoje.

Jo ir jų draugo Prano Morkaus pastangomis atidengta atminimo lenta prie namo Liejyklos gatvėje, 2010 m. buvo surengta tarptautinė konferencija, skirta Josifo Brodskio gimimo 70-mečiui, parengta atsiminimų knyga „Josifo Brodskio ryšiai su Lietuva“ (2013), kurioje išspausdinti ir jo paties platūs atsiminimai. Parašyta daug straipsnių, duota interviu, suorganizuota susitikimų.

Savo atsiminimus apie Josifą Brodskį Ramūnas pradėjo Seamuso Heaney žodžiais: „Kalbėjimas apie jį būtuoju laiku tolygus akibrokštui pačiai gramatikai.“

Nuo šiandien mes apie Ramūną jau taip pat kalbėsime būtuoju laiku, tačiau kiek daug dar turime apie jį pasakyti.

Prof. Tomas Venclova, Pranas Morkus, prof. Irena Veisaitė, prof. Arvydas Matulionis, prof. Kęstutis Nastopka, dr. Darius Kuolys, Birutė Vagrienė, Nina Mackevič, Rasa Rimickaitė, Diana Vilytė.

***

Atsisveikinti su Ramūnu Katiliumi bus galima antradienį spalio 7 d. nuo 15
val. laidojimo salėje prie Šv. Petro ir Povilo bažnyčios Vilniuje.

Velionis bus laidojamas Vilniaus Jeruzalės kapinėse trečiadienį spalio 8
dieną. Karstas išnešamas 15:30 val.

 

 

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min