Edita pati sako, kad jos gyvenimą lėmė jos būdas, kuris skleidėsi nuo mažumės.
Nejaučia visuomenės spaudimo
Edita sako, kad jai niekuomet nereikėjo elgtis pagal jokius nurodymus ar kitų išmanymus, kaip turėtų elgtis moteris. Visi jos poelgiai, kokie jie bebūtų, kyla iš jos pačios, todėl ji visuomet turi jiems pateisinimą – tai tiesiog ji. Gyvendama tokia gyvenimo filosofija, ji užsideda nulėpusias triušio ausis ir eina į filmo apie Bridžitą Džouns premjerą. Ir nors Editos „ausys“ premjeroje toli gražu nebuvo panašios į kultinio filmo herojės, Edita tik juokiasi, kad teko išgyventi filmo vertą situaciją. Lengvai pašiepdama savo moteriškumą, Edita tiesiog linksminasi. Ne dėl kitų, o tik dėl savęs.
Pokštauja ir rimtuose reikaluose
2004 metų Atėnų olimpinėse žaidynėse lietuviai krepšinyje įnirtingai kovojo su Jungtinių Amerikos valstijų rinktine, o Lietuvoje JAV ambasada sugriežtino vizų teikimo taisykles. Edita buvo viena iš kelių žymių Lietuvos žmonių galėjusių išbandyti rainelės ir pirštų antspaudų tikrinimą. Ir ji šia proga pasinaudojo – ne tik vizai gauti, bet ir savo patriotiškumą pademonstruoti. Į JAV ambasadą Edita ėjo pasipuošusi Lietuvos krepšinio rinktinės apranga. Subtilus humoras buvo įvertintas – JAV ambasadorius Editai atsiuntė oficialų padėkos laišką, kad ši savo pokštu JAV ambasadai padėjo patekti į pirmuosius laikraščių puslapius.
Įgimtas noras padėti
Nuo pat gimimo, kaip sako Edita, ji negalėdavo nepadaryti ko nors dėl kitų žmonių – ar tai kam jos nauji batai patikdavo, ji galėdavo tuojau pat juos nusiauti ir atiduoti, ar kur daugiau pagelbėti reikdavo. Toji pagalba žmonėms, išgarsinusi Editą Lietuvoje, yra greičiau moteriška savastis. Nors ir kaip kiekvienas žmogus, Edita sau linki gerų emocijų, saugumo jausmo, meilės, vaikų dėmesio, svajonių ir sveikatos. Jos nevaržo jaunas mergaites propaguojantys žurnalai ir jai nereikia apsikrauti daiktais – kaip ir jos tėčiui Editai norisi jų visai atsikratyti.
Kaip balionėlis
Ir Edita perspėja – iš jos tikrai galima tikėtis visko. Jos veikla ją pavertė jos mažos karalystės karaliene, kur ji jaučiasi saugi ir patenkinta savo pasiekimais. Periodiškai peržiūrinėdama savo darbus, ji laukia bręstančių pokyčių – savo karalystėje ji jaučiasi lyg oro balionėlis, pririškas prie akmens. Galbūt kada nors ateis laikas nukirpti ją laikančią virvelę ir pasileisti pavėjui. Bet dar ne laikas ieškoti žirklių, sako Edita, jos dar laukia galybė idėjų ir darbų savoje laivės karalystėje. O apie tokias nesuvaržytas moteris pasakoja ir tarptautinis moterų kino festivalis „Šeršėliafam“.
Tarptautinis moterų filmų festivalis „Šeršėliafam“ – kovo 3–13 d. kino teatruose „Pasaka“ ir „Skalvija“ Vilniuje. Daugiau informacijos rasite adresu: www.serseliafam.com
