Animacinės juostos suaugusiems autoriai – „Oskaro“ laureatas režisierius Fernando Trueba ir garsus Ispanijos grafikos dizaineris Javieras Mariscalis. Jie sukūrė aistringą meilės istoriją, vykstančią Havanos, Niujorko, Las Vegaso, Holivudo ir Paryžiaus penktojo dešimtmečio pabaigos fone. Pasak kūrėjų, šis laikotarpis yra gražus architektūra bei dizainu, o muzikoje tai – fantastiškas metas, kuomet Kubos muzikantai keliavo į Niujorką ir prisijungė prie anglo-saksų muzikantų. Šis susijungimas iš esmės pakeitė džiazo muziką.
Filme skamba džiazo legendų Thelonious Monk, Cole Porter, Dizzy Gillespie ir Freddy Cole (Nat King Cole brolio) muzika. Originalų garso takelį filmui kūrė legendinis Kubos pianistas, kompozitorius Bebo Valdés. Tačiau nereikia būti Kubos ir Amerikos džiazo istorijos specialistu, kad galėtum mėgautis filmu. Nors muzikos gurmanai filme neabejotinai ras mielų staigmenų.
Nepaisydami enciklopedinių žinių ir simpatijų muzikai, kūrėjai dėmesį sutelkė aistringos meilės istorijos pasakojimui. Čiko – jaunas pianistas, vedamas didelių svajonių. Rita – išskirtinio grožio ir balso dainininkė. Muzika ir romantiški troškimai juos suvienija, tačiau jų kelionė į sėkmę atneša širdgėlą bei išsiskyrimus. Tuo istorija primena lotynų amerikiečių balades – bolero – dainas apie tragiškas meilės istorijas.
Nors „Čiko ir Rita“ yra animacinis filmas, net keturias savaites filmavimo aikštele režisieriams buvo tapusi Kubos sostinė Havana, kur vyko intensyvus darbas su tikrais aktoriais. Tai suteikė animatoriams optinės informacijos apie personažų judesius, jų „žmogiškumą“. Šį laikotarpį kūrėjai vadina scenarijaus sielos perkėlimu į filmą.
Informacijos apie Kubą kūrėjai sėmėsi ir senose nuotraukose, kurios atspindėjo istorijos laikmečio žmonių veidus, rūbus, gatves, afišas, automobilius, barus, neįtikėtino miesto neįtikėtiną gyvenimą.
Filmo nuotaika keičiasi veiksmui persikėlus į Niujorką, kur pirmiausia Rita, o vėliau ir Čiko, iškeliauja siekti savo svajonių.
„Havana buvo Niujorko kabaretas. Niujorko mafija Havanoje irgi buvo dažnas reiškinys. Niujorkas yra labai vertikalus miestas, Havana – horizontali. Havana saulėta ir šilta, spalvų atžvilgiu – turtinga paletė, tuo tarpu Niujorkas yra beveik monochromiškas“, – sako kūrėjai.
Visos šios spalvos ir pustoniai atsispindi filme „Čiko ir Rita”.
