Berlyno kino festivalio nugalėtoja – dokumentinė drama apie Italijos kalėjimą „Cezaris turi mirti“

Juostoje nufilmuoti tikri žudikai ir mafiozai, kalintys Romos sustiprinto režimo kalėjime ir statantys Williamo Shakespeare'o tragediją „Julijus Cezaris“, kurios išdavystės ir keršto temas papildo ir jų asmeninės dramos.

„Viliamės, kad kai šis filmas bus pradėtas rodyti plačiajai publikai, kino teatrų lankytojai sau arba net tiems, kurie yra šalia jų, pasakys, jog net ir kalinys su baisiu nuosprendžiu, net nuosprendžiu iki gyvos galvos, yra ir lieka žmogiška būtybė“, – sakė 80-metis Paolo Taviani.

„Dėl didingų ir paprastų Shakespeare'o žodžių šie kaliniai kelioms dienoms grįžo į gyvenimą. Tai buvo tik kelios dienos, bet jie išgyveno aistrą ir energiją, ir aš norėčiau paskirti tai jiems“, – pridūrė jis.

Jo 82 metų brolis Vittorio, atsiėmęs apdovanojimą iš vertinimo komisijos pirmininko, britų režisieriaus Mike'o Leigh rankų, perskaitė juostoje nusifilmavusių kalinių vardus.

Filmo „Cezaris turi mirti“ pristatymo klipas:

Antrasis pagal garbingumą Didysis žiuri prizas per iškilmingą šeštadienio vakaro ceremoniją buvo įteiktas filmui „Tik vėjas“ (Csak a szel), kurį pastatė vengrų kūrėjas Bencė Fliegaufas.

Jį šiam darbui įkvėpė čigonų nužudymų virtinė Vengrijoje 2008 ir 2009 metais, pareikalavusi šešių žmonių, tarp jų – penkerių metų berniuko, gyvybių.

„Statydamas šį filmą sutikau tiek daug nuostabių žmonių, ne tik filmavimo komandos narių, bet ir socialinių darbuotojų, gyvenančių tuose Vengrijos rajonuose, kur gyvena čigonai, – jie altruistiškai padeda žmonėms. Norėčiau pasinaudoti šiuo prizu tam, kad atkreipčiau dėmesį į juos“, – sakė jis.

14-metė Rachel Mwanza iš Kongo Demokratinės Respublikos (KDR) už savo pirmąjį vaidmenį jaudinamoje kanadiečių dramoje apie vaikus karius „Karo ragana“ (Rebelle) iš vertinimo komisijos nario Jake'o Gyllenhaalo rankų atsiėmė geriausios aktorės „Sidabro lokį“.

82 metų Vittorio Taviani, atsiėmęs apdovanojimą iš vertinimo komisijos pirmininko, britų režisieriaus Mike'o Leigh rankų, perskaitė juostoje nusifilmavusių kalinių vardus.

Jos filmas pasakoja apie mergaitę Komoną, gyvenančią šalyje, kuri labai primena KDR ir kurią iš gimtojo kaimo pagrobia ginkluoti sukilėliai. Ji priverčiama nušauti savo tėvus ir tapti savo vado meiluže.

R.Mwanza buvo vienas Kinšasos gatvės vaikų, kol ją atrado režisierius Kimas Nguyenas. Filmuodamasi ji išmoko skaityti.

„Mano gyvenimas buvo labai sunkus ir kai sutikau poną Kimą, supratau, kad tai man yra šansas, štai kodėl labai stengiausi – nes žinojau, kad šis darbas duos geresnį gyvenimą“, – sakė ji žurnalistams.

Danas Mikkelis Boe Folsgaardas, kuris suvaidino išprotėjusį karalių Christianą VII tikrais faktais pagrįstoje kostiuminėje dramoje „Karališkas romanas“ (En Kongelig Affaere), savo „Sidabrinį lokį“ geriausiam aktoriui atsiėmė iš Charlotte Gainsbourg, kuri taip pat dirbo vertinimo komisijoje.

Šis filmas taip pat buvo apdovanotas už geriausią scenarijų. Jame juostų apie Džeimsą Bondą piktadarys Madsas Mikkelsenas vaidina karaliaus asmeninį gydytoją, kuris suvilioja karalienę ir susimoko su ja pradėti šioje mažytėje karalystėje Apšvietos reformas.

Geriausiu režisieriumi buvo paskelbtas vokietis Christianas Petzoldas, pristatęs dramą „Barbara“, kurioje pasakojama apie jauną moterį, norinčią pabėgti iš komunistinės Rytų Vokietijos.

„Cezaris turi mirti“ nuo pat pradžių pasirodė esąs kone populiariausias tarp žiūrovų. Iš viso konkursinėje festivalio programoje varžėsi 18 juostų.

„Aukso lokys“ Italijai atiteko pirmą kartą nuo 1991 metų, kai šį apdovanojimą pelnė Marco Ferreri „Šypsenų namas“ (La casa del sorriso).

Broliai Taviani, kurie jau pusę šimtmečio garsėja socialiai angažuotais filmais, 1977 metais gavo Kanų „Auksinę palmės šakelę“ už „Tėvas šeimininkas“ (Padre Padrone), kuriame taip pat vaidina mėgėjai, o 1982 metais už „Šventojo Lorenco naktis“ (La Notte di San Lorenzo) – Kanų Didįjį žiuri prizą.

Pernai „Aukso lokys“ ir apdovanojimai už aktorių darbą atiteko skausmingai iraniečių šeimyninei dramai „Išsiskyrimas“ (Jodai-e Nader az Simin), kuri dabar yra nominuota dviem „Oskarams“. Šio filmo režisierius Asgharas Farhadi šiemet Berlyne dirbo vertinimo komisijoje.

„Cezaris turi mirti“ nuo pat pradžių pasirodė esąs kone populiariausias tarp žiūrovų. Iš viso konkursinėje festivalio programoje varžėsi 18 juostų.

Alfredo Bauerio apdovanojimas už ypatingas inovacijas atiteko portugalų nespalvotai dviejų dalių melodramai „Tabu“, kurioje pasakojama apie neteisėtą romaną šių laikų Lisabonoje ir kolonijinėje Afrikoje.

Vokiečių operatorius Lutzas Reitemeieris atsiėmė apdovanojimą už meninius nuopelnus, kuris jam buvo paskirtas už darbą Wang Quan'ano kinų epe „Baltojo elnio lyguma“ (Bai lu yuan).

Specialų „Sidabro lokį“ žiuri įteikė šveicarės Ursulos Meier režisuotai dramai „Sesuo“ (L'enfant d'en haut) apie jauną berniuką, kuris iš prabangaus Alpių kurorto vagia slides, kad galėtų pragyventi.

Be aštraus tarptautinio kino 11 dienų trukusiame festivalyje buvo daug „žvaigždžių galios“ – savo režisūrinį debiutą „Kraujo ir medaus žemėje“ (In the Land of Blood and Honey) pristatė Angelina Jolie, o Meryl Streep atsiėmė „Aukso lokį“ už viso gyvenimo pasiekimus.