Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Edvinas Pukšta: Venecijos kino festivalio 6-oji diena skirta žaliavalgiams ir senatvei

Italų kino bangos režisierius Saverio Costanzo
AFP/„Scanpix“ nuotr. / Italų kino bangos režisierius Saverio Costanzo
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Lietingą pirmadienį Venecija toliau aptarinėjo, kas gi nutiko Fatihui Akinui? Atsakymo neranda net vokiečių kiną oficialiai reprezentuojantys ekspertai. Rimtą šoką patyrė kalną pinigų investavusi pardavimų kompanija „The Match Factory“. Kol kas tyli režisierių parėmę armėnų kilmės rusai. Svarbų istorijos puslapį atvertęs reikalingas filmas pasiklydo ir perdegė bekraštėse ambicijose.

Teatro pjesėmis garsėjantis Neapolio režisierius Mario Martone užmigdė salę arba išvarė į lauką senamadiška kostiumine istorine drama „Leopardai“, o jaunesnis kolega Saverio Costanzo išgirdo palyginimus su Romanu Polanskiu.

Apsigimęs provokatorius Larsas von Trieras liko namuose, bet Lido saloje apie jį kalbėjo beveik visi. Žvaigždžių valanda nušvito kokybiškoje televizinėje dramoje suvaidinusiai aktorei Frances McDormand, kurios neblėstantį talentą festivalis apdovanojo specialiuoju prizu.

Pakvaišusi mamytė

Perspektyvusis jaunosios italų kino bangos režisierius Saverio Costanzo (jį prisimins „Kino pavasaryje” pamatę stilingą melodramą „Pirminių skaičių vienatvė“) ne tik radikaliai pasikeitė, bet surizikavo filmuoti anglų kalba nepažįstamame Niujorke.

Trejų aktorių minimalistinėje dramoje „Alkanos širdys“ (Hungry Hearts) nuotaikų amplitudė banguoja nenuspėjamai. Pirmoji pažinties scena kinų restorano tualete pažeria smagios romantikos ir išradingo humoro: mergina iš Italijos netyčia įsibrauna į vyrų tualetą, įėjimo durys staiga užsitrenkia, spyna sugenda, ji priversta likti su nepažįstamu amerikiečiu, kuris ką tik nuleido nemaloniai kvepiantį „didelį reikalą“.

Kuriozinėmis aplinkybėmis susitikusiems ir netikėčiausioje vietoje įkalintiems jaunuoliams belieka tik susituokti. Vedybų vakarą vis dar žaižaruoja nuostabiausi jausmai, bet tuoj po to santykiai apsiverčia ir pirmoji meilė išgaruoja.

Kuriozinėmis aplinkybėmis susitikusiems ir netikėčiausioje vietoje įkalintiems jaunuoliams belieka tik susituokti. Vedybų vakarą vis dar žaižaruoja nuostabiausi jausmai, bet tuoj po to santykiai apsiverčia ir pirmoji meilė išgaruoja, kai mergina paniškai prisiriša prie veganų maisto. Nėštumo laikotarpiu ji nieko nevalgo ir pavojingai artėja prie anoreksijos, o kūdikis gimsta neišnešiotas.

Režisieriaus sužadėtinės Albos Rochwacher suvaidinta mama šokiruojančiu elgesiu provokuoja pyktį ir neapykantą.

Prisisvaigusi nesąmonių jauna moteris perima vaiko priežiūros kontrolę, izoliuoja berniuką nuo dienos šviesos ir neva kenksmingos saulės, isteriškai saugo nuo bet kokių vaistų net pavojingai karščiuojant, maitina tik stogo palėpėje įrengtame šiltnamyje užaugintomis daržovėmis ir neleidžia prisiliesti prie mėsos. Gydytojai įspėja tėvą, kad lėčiau augančio sūnaus organizme gali išsivystyti kritinės ligos. Vaikų teisių apsaugos inspektoriai netiesiogiai paragina pagrobti kankinamą sūnų iš demoniškos maniakės mamos glėbio. Tempas įgauna siaubo dramos pagreitį, operatorius išmintingai naudoja iškraipančius vaizdą objektyvus, kad pigiomis priemonėmis suvystytų bauginančią atmosferą.

Įtaigia vaidyba plakančios „Alkanos širdys” ragina diskusijoms apie žaliavalgystę, kūdikių maitinimo ypatumus ir tėvų atsakomybę. Ką tik paleistoje reklaminėje kampanijoje lietuviška siaubo drama „Rūsys” skambiai pasivadino „pirmuoju pasaulyje išmaniuoju kinu“. Ko gero, tik užrašę šį kalambūrą žmonės supranta žodžių prasmę. Jiems vertėtų pažiūrėti ir pasimokyti iš „Alkanų širdžių” efektingo paprastumo.

Vaikai sadistai

Vis dar karštai aptarinėjamo pseudo-dokumentinio filmo „Rūsyje“ režisieriaus Ulricho Seidlio žmona Veronika Franz asmeniniam debiutui pasirinko gana žaismingą šūkį – saugokite save nuo plastinių operacijų!

Emilio Vėlyvio herojės šmaikščiai diskutavo apie silikono „papus“, o austrų šokoterapijos dramoje „Sudie, mamyte!“ (Goodbye, Mommy!) plastikos chirurgų intervencija iššaukia šiurpias akimirkas. Silpnų nervų žiūrovams rekomenduotina vengti pasimatymo su šiuo siaubo trileriu.

Silpnų nervų žiūrovams rekomenduotina vengti pasimatymo su šiuo siaubo trileriu.

Prabangioje ir stilingoje idilijoje gyvena du berniukai. Dešimtmečiams dvyniams nieko netrūksta, nes jų išsiskyrusi mama yra solidžiai uždirbanti ir populiari televizijų laidų vedėja.

Vieną dieną moteris pasidaro seniai planuota plastinę operaciją ir ilsisi namuose pagal gydytojų rekomendacijas. Nematydami po tvarsčiais paslėpto veido, berniukai pradeda abejoti, kad kasdien bendrauja su savo mama. Jie drąsiai perima iniciatyvą į savo rankas, pririša „nepažįstamą moterį” prie lovos ir pradeda sadistinių smagių žaidimėlių sesiją, reikalaudami grąžinti pagrobtą mamą.

Venecijos seanso liudininkai dalijosi nuomonėmis, kad „Horizontuose” patalpinta Veronikos Franz provokacija patiko labiau už pagrindinio konkurso filmus, nors iš esmės tai vidurnakčio kino atrakcija stipriausiems žiūrovams. Vis dėlto įdomu, kaip „Sudie, mamyte!“ negailestingos kankinimo procedūros atsilieps troškimams keisti savo išvaizdą su chirurgo skalpeliu.

Televizinio filmo triumfas

Per pastaruosius kelis metus sustiprėjusi televizija užtikrintai veržiasi į didžiuosius ekranus. Tai naujas mados šauksmas prestižiniuose kino festivaliuose.

Garsiausius režisierius ir aktorius suviliojantys kūriniai vis dar pristatomi „mini serialais“, tačiau aukšta meninė kokybė ir geniali vaidyba niekuo nenusileidžia ne televizijos užsakymu sukurtiems filmams.

Jane Campion režisuotas septynių dalių „Ežero paviršiuje“ (Top of the Lake) detektyvas po 2013 m. premjeros Berlyno kino festivalyje šauniai keliavo aplink pasaulį. Šiemet Kanai įsileido prancūzų režisieriaus Bruno Dumonto keturių dalių mistifikuotą juodo humoro detektyvą „Mažasis Kenkenas“ (Little Quinquin), kuris grojo lyg efektingiausia Louiso de Funeso stiliaus komedija. Karlovi Varai užšoko ant kultinio „Tikro detektyvo” (True Detective) garbinimo bangos ir surengė šedevrinio serialo premjerą dideliame ekrane.

Venecija jau ne pirmus metus draugauja su „HBO“ prodiusuojamais kūriniais. Meno vadovas Alberto Barbera dar nedrįso įsidėti televizijos pašventintą ir finansuotą filmą į konkursą, bet režisierės Lisa Cholodenko („Vaikams viskas gerai“) komiška ir jaudinanti drama „Olivija Kiteridž“ (Olive Kitteridge) išgirdo audringas ovacijas, nepaisant beveik keturių valandų trukmės.

Fantastiškai vaidinantys aktoriai Frances McDormand (Joelio Coeno žmona), Richardas Jenkinsas, Peteris Mullanas, Billas Murrey’us, Zoe Kazan ir dažno brolių Coenų kompozitoriaus Carterio Burwello muzika padeda lengvai ir maloniai stebėti senstančių žmonių nesugebėjimą prisitaikyti prie skubančio gyvenimo.

Juodas juokas apie senatvę

Puikus humoras ir šmaikštūs dialogai („Ištark man bent vieną priežastį, kad norėčiau rytoj atsibusti“) užsimena apie savižudybės prevenciją, meilės jėgą, šeimyninę neištikimybę, senatvę, neapykantą, arogantiško charakterio bruožus, vienišumą, depresiją, vyresnio amžiaus krizės paklydimus. Tamsybių teritorijoje įmanoma išlikti tik pasikausčius juokais.

Paskui vyrus bėgiojančios matematikos mokytojos ir besąlygiškai ją mylinčio sutuoktinio vaistininko santykių studija per 25 metus vaizduoja bendravimą su augančiais vaikais ir bręstančiais anūkais.

Pranokstanti pati save Frances McDormand taip virtuoziškai vaidino tik „Oskaru” apdovanotoje kriminalinėje dramoje „Fargo“. Kompleksuotos neurotikės Olivijos poelgiai daugelį žiūrovų žvilgtelti į nuosavas ydas. Ryškiausio Venecijos „perlo“ keturios filmo valandos ištirpsta nepastebimai, nes užsikabinus norisi stebėti iki finalinių minučių.

Larsas šokiruojančiai perspjauna visas iki šiol matytas aborto scenas. Po ilgo epizodo salė net suošė, o link išėjimų patraukė dešimtys neištvėrusių įtampos žiūrovių.


Naujos Larso provokacijos

Nenuorama iš Danijos Larsas von Trieras kadaise prieš 20 metų išgarsėjo TV serialu „Karalystė“, kuris nepaseno ir šiandienos aktualijoms. Skandalingosios „Nimfomanės” maratono proga režisieriaus prodiuseriai išleido katę iš maišo ir paviešino, kad L.von Trieras sensacingai grįžta į televiziją. J

au rudenį jis pradės ruošti anglakalbio TV serialo „Namas, kurį pastatė Džekas“ (The House That Jack Built) scenarijų, kurį tikimasi realizuoti 2016 metais. „Užlaikykite kvapą. Tai bus precedento neturintis atvejis televizijos istorijoje. Tokio TV serialo dar niekas jums nerodė ir niekuomet nepamatysite nieko panašaus“, – intrigavo prodiuseris Peteris Aalbækas Jensenas.

Principingai neskraidantis lėktuvais Larsas patingėjo važiuoti į Veneciją. Trejų valandų trukmės „Nimfomanės“ antrosios dalies versiją pagal režisieriaus sukirpimą salėje „Darsena“ pristatė aktoriai Charlotte Gainsbourg, Stellanas Skarsgardas ir Uma Thurman (ji turi trumpą solo pasirodymą pirmoje dalyje ir išėjo iš salės įpusėjus seansui). Vienas iš cenzūruotoje versijoje nematytų papildymų – aborto procedūra namų sąlygomis.

Išbandžiusi kantrybę pas gydytojus ir išgirdusi per daug nepatogių klausimų Džo ryžtasi nutraukti antrąjį nėštumą pati. Virtuvėje pasikloja paklodę, sumeistrauja įrankius iš vielos, pasišildo instrumentus elektriniame virdulyje, išgeria degtinės ir pradeda operaciją, o Larsas nesivaržydamas viską detaliai ir išsamiai rodo. Jis šokiruojančiai perspjauna visas iki šiol matytas aborto scenas. Rumunų „4 mėnesiai, 3 savaitės ir 2 dienos“ šalia „Nimfomanės“ dabar atrodytų lyg vaikų žaidimas. Po ilgo epizodo salė net suošė, o link išėjimų patraukė dešimtys neištvėrusių įtampos žiūrovių.

Komentarai
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min