Tiesa, Sarajevo sesijai Latvijos prodiuserinė kompanija „Locomotive Productions” drauge su „Studio Uljana Kim” iš Lietuvos buvo pateikusi filmavimo darbus netrukus pradėsiančios ir 5,1 mln. Lt kainuosiančios režisieriaus Kristijono Vildžiūno istorinės dramos „Senekos diena” paraišką, tačiau su ja nepavyko laimėti prieš stipresnius varžovus.
Fondas „Eurimages” šiemet dar skelbs du konkursus rugpjūtį ir spalį, tačiau Lietuva net neturi nė vieno realaus kandidato.
Fondas „Eurimages” šiemet dar skelbs du konkursus rugpjūtį ir spalį, tačiau Lietuva net neturi nė vieno realaus kandidato.
Latviai ir estai - produktyvesni
Neakivaizdinėje kovoje pranašiau ir rezultatyviau pasirodė Latvija ir Estija. Kovo mėnesį organizuotoje pavasario sesijoje 110 tūkst. eurų gavęs režisierius Viestursas Kairišas kartu su operatoriumi Gintsu Berziniu („Nereikalingi žmonės”, „Amaja”) jau aktyviai filmuoja išlikimo dramą „Melanės kronikos” (Chronicles of Melanie) apie Stalino režimo ištremtos į Sibirą moters ir jos sūnaus 16 metų sugrįžimo į normalų gyvenimą odisėją (pagrindinį vaidmenį atlieka prodiuserių prisiviliota garsi šveicarų aktorė Sabine Timoteo).
Šeimos auditorijai taikytas Estijos režisieriaus Marguso Paju nuotykių filmas „Paslaptinga sriubos miesto bendruomenė” (Supilinna Salaselts / Secret Society of Souptown) iš Sarajevo atsivežė 220 tūkst. eurų paramą. Čia kūrybiškai susilies animatorių nupiešti fonai, jaunų aktorių suvaidintos situacijos, pasakiška vaizduotė ir fantastinė idėja apie mistinį virusą, kuris visus Tartu miesto suaugusius paverčia vaikais.
Lietuva liko užribyje
Iš viso šiemet Europos Sąjunga jau paskatino 42 europietiškus filmus (37 vaidybiniai, 2 dokumentiniai ir 3 animaciniai) išdalydama jiems 13,663 mln. eurų.
Iš viso šiemet Europos Sąjunga jau paskatino 42 europietiškus filmus (37 vaidybiniai, 2 dokumentiniai ir 3 animaciniai) išdalydama jiems 13,663 mln. eurų.
Už nesėkmingą Lietuvos pasirodymą bent dalinę atsakomybę privalėtų prisiimti Lietuvos kino centras ir nuviliančiai dirbantys nekompetetengi specialistai, kurie per pastaruosius dvejus metus sugebėjo skirti lietuvišką finansavimą jau dviems filmams su išgalvotomis arba nepasiteisinusiomis koprodukcijos sutartimis.
Pirmiausia sugriuvo 2012 m. režisieriaus Gyčio Lukšo siūlytas „Vyro gyvenimas rudenį” ir beviltiško filmo nepanaudotus 800 tūkst. Lt teko skubiai įsisavinti kitiems prodiuseriams, o šiemet nepavydėtinoje situacijoje atsidūrė gamybos darbams skirtų 1,4 mln. Lt negalintis atsiimti „Pabėgimas iš Saulės miesto” (režisierius Allanas van O.T.Andersenas).
Lietuvos kino centras oficialiai dar nepatvirtino ir demagogijomis neapraizgė eilinės klaidos, tad lieka neaišku, kas išnaudos atsilaisvinusius pinigus.
Paraišką į „Eurimages” įmanoma teikti tik gavus finansavimą savo šalyje ir susirinkus užsienio koprodiuserių lėšas. Būtent todėl pirmiausia ir vertėtų atsisukti į savo kiemą.
Jei vieną kartą per metus Lietuvos kino centro rengiamame konkurse „nugali” silpni ir užsienio finansuotojams bei prodiuseriams neįdomūs kandidatai, tai šalis tiesiog praranda net minimalią galimybę siekti pergalių „Eurimages” fronte, kur vyrauja nuožmi konkurencija ir kruopščiai tikrinami visi dokumentai.
Lietuvos kino centras kol kas garsėja tik nesibaigiančiomis vadovų gastrolėmis per tarptautinius kino festivalius (turizmas!), nesugebėjimu susitvarkyti su paraiškomis ir patikrinti ten įrašytų faktų.
Lietuvos kino centras kol kas garsėja tik nesibaigiančiomis vadovų gastrolėmis per tarptautinius kino festivalius (turizmas!), nesugebėjimu susitvarkyti su paraiškomis ir patikrinti ten įrašytų faktų, abejotinais, skandalingais ir nepasiteisinančiais sprendimais, kuriuos lengva pakeisti pasinaudojus pažintimis su įtakingesniais žmonėmis.
Lietuvos prodiuseriai nuo pavasario rimtai diskutuoja suvienyti pajėgas, mėginant versti nuo kėdės už kino gamybą atsakingą ir pasitikėjimą praradusią filmų gamybos skyriaus vedėją Aušrą Lukošiūnienę, kuri atstovauja mūsų šaliai fondo „Eurimages” posėdžiuose kartu su režisieriumi Audriumi Stoniu.
Kas ir kiek gavo anksčiau?
Pastarąjį kartą Lietuvai pasisekė praėjusiais metais, kai 110 tūkst. eurų efektyviai išskraidino Alantės Kavaitės ir Jurgio Kairio pilotuojamas lėktuvas intymioje dramoje „Sangailė”.
Lietuvos ir Prancūzijos bendros gamybos filmas dabar jau užbaigtas ir laukia atsakymų po peržiūrų tarptautinių kino festivalių programų sudarytojams.
2012 metais Igno Jonyno režisuotas provokuojantis trileris „Lošėjas” (The Gambler) ištraukė laimingą „Eurimages” kortą ir pasipildė dviejų prodiuserinių studijų („Studio Uljana Kim”, „Locomotive Productions”) biudžetą 100 tūkst. eurų.
„Lošėjas” tikrai pateisino „Eurimages” ekspertų pasitikėjimą, nes savo sąskaitoje jau turi per 30 aplankytų festivalių ir bent 6 sudarytas pardavimų sutartis su užsienio šalių distributoriais (Italijos kino teatruose lietuviškas-latviškas filmas jau startavo).
2010 metais 150 tūkst. eurų gavo tarptautinėje arenoje rezultatų pasiekusi Kristinos Buožytės fantastinė erotinė drama „Aurora” (Vanishing Waves), o Lietuvoje filmuoti susiruošusiam ir su Lietuvos kino studija koprodukcijos sutartį pasirašiusiam ispanų prodiuseriui Gerardo Herrero („Oskaro” premija apdovanotas argentinietiškas trileris „Paslaptis jų akyse”) „Eurimages” atseikėjo net 600 tūkst. eurų karinei dramai „Tyla sniege” (Lietuvos kino teatruose šį filmą pažiūrėjo tik 403 žmonės).
2009 metais 140 tūkst. eurų teko Kristijono Vildžiūno dramai „Kai apkabinsiu Tave”, kai Lietuvos prodiuserė Uljana Kim pasirašė bendros gamybos sutartį su Lenkija.
Derlingiausi lieka 2008 metai, kai „Eurimages” investavo į dviejų lietuviškų kūrinių gamybą - Igno Miškinio drama „Artimos šviesos” (Low Lights) važinėjosi naktinio Vilniaus gatvėmis su 160 tūkst. eurų automobilio bake, o dar 350 tūkst. eurų pasikinkė lietuvio Valento Aškinio ir latvės Signės Baumanės animacinis nuotykių epas „Auksinis žirgas” (The Golden Horse).
Tiesa, kol kas niekas nežino, kuria kryptimi išjojo solidi suma, nes skandalingai pagarsėjusio ir nuolat atidedamo filmo premjeros iki šiol nepamatėme.
Tiesa, kol kas niekas nežino, kuria kryptimi išjojo solidi suma, nes skandalingai pagarsėjusio ir nuolat atidedamo filmo premjeros iki šiol nepamatėme.
Animatorius Valentas Aškinis yra ne vienintelis 2008 metų „Eurimages” laureatas, nesugebėjęs užbaigti filmo per penkerius metus.
Rusų režisieriaus perfekcionalisto Iljos Kržanovskio grandiozinė ir amibicinga biografinė drama „Dau” pakėlė į orą 600 tūkst. eurų, paskleidė daug legendų apie neįtikėtinus gamybos kuriozus ir prabangius vos antrą filmą karjeroje kuriančio autoriaus užmojus, tačiau net įtakingiausi Rusijos kino žinovai nedrįsta spėti, ar nelaimingai išgarsėjęs filmas kada nors pasieks kino ekranus.
Bet kam neduoda
Nereikia stebėtis, kad „Eurimages” nežarsto pinigų aklai, nemoka pensijų už praeities nuopelnus ir nedaro išlygų garsiausiems režisieriams.
Europos Sąjungos fondas siekia, kad paskatinti filmai būtų užbaigti kiek įmanoma sparčiau, rodomi daugelyje pasaulio kino teatrų, dalyvaytų svarbiuose kino festivaliuose, laimėtų reikšmingus prizus ir galiausiai atsipirktų.
Skirtingai nei Lietuvos kultūros ministerija ir Lietuvos kino centras, „Eurimages” pinigų nedovanoja, o investuoja ir skolina ypač palankiomis sąlygomis bei prašo grąžinti gautas sumas, kai filmas uždirbs pelną.
Skirtingai nei Lietuvos kultūros ministerija ir Lietuvos kino centras, „Eurimages” pinigų nedovanoja, o investuoja ir skolina ypač palankiomis sąlygomis bei prašo grąžinti gautas sumas, kai filmas uždirbs pelną.
Tai reiškia, kad Europos Sąjunga rimtai vertina filmo pasiektus rezultatus, analizuoja jo autorių ankstesnius darbus ir prognozuoja perspektyvas siekti pelno.
Nenuostabu, kad nuožmioje konkurencinėje kovoje nugali patikimi režisieriai ir prodiuseriai.
Lietuvoje gi nuo senų senovės galioja pasakų šalies įstatymai. Pas mus įprasta ir normalu, kad konkurse iškovoti mokesčių mokėtojų pinigai tampa prodiuserio nuosavybe, o realūs rezultatai mažai kam rūpi (Lietuvos kino centras nuo veiklos pradžios nesugeba susitvarkyti net komercinio repertuaro ir festivalių lankomumo statistikos), kai atsiskaitymo už paimtus milijonus tašku yra laikoma suorganizuota premjera arba atneštas DVD diskas (taip, taip, kai kurie Valstybės finansuoti filmai, dažniausiai animaciniai, tiesiog nugula į stalčių).
Tuo metu 2013 metais 450 tūkst. eurų išnaudojusi turkų režisieriaus Nuri Bilge's Ceylano epinės trukmės drama „Žiemos miegas” (Winter Sleep) jau atsidėkojo „Auksine palmės šakele” (tai aštuntas „Eurimages” finansuotas Kanų festivalio nugalėtojas) ir pasirašytomis distribucijos sutartimis su užsienio platintojais.
Intriguojantys vasaros pirmūnai
Pavasario sesijoje „Eurimages” pasirinktų įdomybių sąraše objektyviai atsidūrė 2013 m. Kanų festivalio „Auksinę palmės šakelę” nuraškęs prancūzas Abdellatifas Kechiche’as („Adelės gyvenimas”).
Jis apsisprendė laisvai ekranizuoti rašytojo Francois Begaudeau („Auksine palmės šakele” pašventintos dramos „Tarp sienų” scenarijaus autoriaus ir pagrindinio aktoriaus) naujausią romaną „Tikra žaizda” (The Real Wound / La Blessure, La Vraie) apie penkiolikmetį tunisietį berniuką, geidžiantį prarasti nekaltybę per atostogas.
Pasaulinei premjerai 2015 m. Kanų festivalyje jau planuojamas kūrinys gavo 470 tūkst. eurų („Adelės gyvenimui” fondas buvo atseikėjęs 560 tūkst. eurų), o jaunųjų aktorių paieškomis užsiėmęs Abdellatifas Kechiche’as tik rugpjūtį įjungs kameras Šiaurės Afrikoje.
„Eurimages” patikėjo belgų režisieriaus Felixo van Groeningeno drama „Belgica” apie dviejų brolių verslą naktiniame bare ir įpylė į bokalus 470 tūkst. eurų, bet šiam sprendimui daug įtakos turėjo 2013 m. muzikinės dramos „Lūžęs gyvenimo ratas” (The Broken Circle Breakdown) pavydėtina sėkmės istorija (nominacija „Oskarui”, Europos kino akademijos apdovanojimas geriausiai aktorei, Europos Parlamento premija „Lux”, Berlyno kino festivalio publikos simpatijų prizas).
Europos Sąjungos fondo pinigai pradžiugino Berlyno kino festivalio „Auksinio lokio” draugą Semihą Kaplanoglu (po ketverių metų pertraukos grįžęs turkų režisierius iškrapštė 470 tūkst. eurų dramai „Vabalų diena”).
Taip pat Kanų festivalio programoje „Ypatingas žvilgsnis” teisėjavusį talentingąjį norvegą Joachimą Trierą (10,4 mln. JAV dolerių biudžeto angliškai kalbanti drama „Garsiau už bombas” prisistatė aktorių Isabelle Huppert, Gabrielio Byrne’o, Jesse Eisenbergo titulais, kuriuos „Eurimages” įvertino 500 tūkst. eurų), belgų kino veteraną Jaco Van Dormaelį (komedija „Naujasis testamentas” su Catherine Deneuve palaiminta 480 tūkst. eurų), Holivude karjerą jau pradėjusį daną Rubeną Henriką Genzą (juodo humoro komedijos „Siaubingai laimingas” autorius užsitikrino 500 tūkst. eurų naujam filmui darbiniu pavadinimu „Aviganiai”) ir plačiai publikai rečiau linksniuojamus režisierius.
Išskirtinai įdomūs Sorrentino senukai
Antrojoje „Eurimages” metų sesijoje akivaizdžiai dominavo didžiosios Vakarų Europos šalys (4 filmai iš Prancūzijos, po 2 filmus iš Ispanijos, Italijos ir Vokietijos) ir Skandinavija (5 filmai).
Rytų ir Vidurio Europos flange pasisekė tik pramogą visai šeimai žadantiems estams ir slovėnams, kurie pateikė rimtą paraišką kartu su Čekija, Slovakija, Vokietija ir Prancūzija jaunosios kartos režisieriaus Olmo Omerzu antrajam kūriniui „Šeimyninis filmas”
Rytų ir Vidurio Europos flange pasisekė tik pramogą visai šeimai žadantiems estams ir slovėnams, kurie pateikė rimtą paraišką kartu su Čekija, Slovakija, Vokietija ir Prancūzija jaunosios kartos režisieriaus Olmo Omerzu antrajam kūriniui „Šeimyninis filmas” (Family Film) apie jachtoje atostogaujančius tėvus ir vienus namuose likusius vaikus (siužeto vingiai nežada linksmybių).
Daug žvaigždingesnius filmus „Eurimages” įžiebė per kovo mėnesį vykusią pavasario sesiją.
Didžiausio Rumunijoje Transilvanijos kino festivalio prezidento Tudoro Giurgiu komedija „Kristianas” (Cristian) jau bus pasiruošusi premjerai 2015 m. balandžio mėnesį (160 tūkst. eurų).
Italų režisieriaus Matteo Garrone („Gomora”) fantazija „Pasakiška pasaka” (The Tale of Tales) intriguoja Salmos Hayek ir Vincento Casselio duetu (470 tūkst. eurų). Italai broliai veteranai Paolo ir Vittorio Taviani po pergalės Berlyne sugebėjo sulipdyti filmą „Nuostabusis Baccacio” (Wondrous Boccaccio) iš erotiškai gundančių trumpametražių novelių pagal „Dekameroną” (470 tūkst. eurų).
Ilgai lauktas danų režisierius-scenaristas Andersas Thomas Jensenas kultinius „Adomo obuolius” iškeis į juodo humoro komediją „Vyrai ir vištos” (Men and Chickens), kurioje vėl sutiko vaidinti hiper-populiarus ir charizmatiškas danų aktorius Madsas Mikkelsenas (320 tūkst. eurų).
Bet pats didingiausias „Eurimages” palaimintas laimikis yra italas Paolo Sorrentino.
Bet pats didingiausias „Eurimages” palaimintas laimikis yra italas Paolo Sorrentino.
Po „Oskaro” premija, penkiais Europos kino akademijos prizais ir kitais apdovanojimais apiberto „Didžio grožio” ekskursijos į Federico Fellini nostalgija alsuojančią Amžiną Romą pasklidę milžiniški lūkesčiai skubina režisierių nedaryti pertraukos.
460 tūkst. eurų suviliojusi stilinga romantinė drama „Ateityje” (In the Future) jau išparduota beveik visam pasauliui.
Stebuklingas „Didžio grožio” pasirodymas Lietuvos kino teatruose (praėjo 38 savaitės nuo premjeros, bet 14,8 tūkst. bilietų pardavęs filmas vis dar gauna po seansą per dieną) į išankstines derybas įtraukė ir mūsų platintojus, tad jau galime džiaugtis, kad naujasis Sorrentino yra nupirktas Lietuvai, nors jo premjera neįvyks anksčiau 2015 m. Kanų festivalio.
Italų režisieriaus intymioje dramoje apie senjorų draugystę išreiškė norą vaidinti darbštusis seras 81-erių metų Michaelas Caine’as ir 77-erių legenda Jane Fonda.
Jaunesnių veikėjų vaidmenis Paolo Sorrentino paskirstė amerikiečiui Paului Dano („Čia bus kraujo”, „Kaliniai”, „12 vergovės metų”) ir britei Rachel Weisz („Mano vaivorų naktys”, „Agora”, „360”).
