Filme „Kaip mes žaidėme revoliuciją“ – reti ir intriguojantys archyviniai kadrai
15min.lt
Kadras iš filmo / Filmas „Kaip mes žaidėme revoliuciją“
Vasario 16 d. Lietuvos kino teatruose startuosiantis režisierės Giedrės Žickytės filmas „Kaip mes žaidėme revoliuciją“ – tai dokumentine filmuota medžiaga paremtas pasakojimas apie devintojo dešimtmečio viduryje įvykusį pokštą, pavadinimu „Antis“, vėliau sekusius Roko maršus ir apie tai, kaip dainuojanti tauta parklupdė ant kelių sovietų monstrą ir iškovojo savo nepriklausomybę.
Pasak filmo režisierės, prieš 20 metų vykusios Dainuojančios Revoliucijos euforija ir svaigulys giliai įsirėžė jos atmintyje. Taip giliai ir nuoširdžiai kaip prisiminimai apie pirmąją meilę. Sunku kalbėti apie tą laiką nesentimentaliai, tačiau tuo pačiu smagu jame atrasti ir žaismingų ar net kuriozinių, paradoksalių dalykų, susipynusių su tautos entuziazmu bei rimtais politiniais įvykiais.
„Anties“ veikėjų karta – tai mano tėvų, irgi architektų, karta, todėl man ši aplinka gerai pažįstama. Augau matydama tuos žmones ir karnavalus, jų bendruomeniškumo dvasią, savo individualaus pasaulio paieškas absurdiškoje sovietinėje tikrovėje ir tiesiogiai patyriau ne tik greitą perėjimą iš vienos istorinės formacijos į kitą, bet ir vidinę transformaciją pačioje kartoje bei naują realybę. Todėl šis filmas – tai ne tik man brangios tautos, bet ir kiekvieno mūsų asmeninės istorijos pasakojimas“, – savo motyvacija kurti autentiškais archyviniais kadrais ir gyvais prisiminimais paremtą filmą dalijasi režisierė Giedrė Žickytė.
Daugiau nei puse šios istorijos sudėliota iš ne vienerius metus ieškotos ir kauptos archyvinės medžiagos, kuri ne tik padeda kurti istoriją, bet ir pripildo ją stipraus emocinio nesumeluoto užtaiso, užfiksuoto to meto žmonių akyse, kurias nuo pirmųjų akimirkų filmavo nepailstančios Roko maršų videometraštininkės žurnalistės Laimos Pangonytės, aistringo Lietuvos patrioto Albino Kentro ir kitų stebėtojų kameros. Jų pagalba surinkta medžiaga šiandien atgimsta dokumentiniame filme ,,Kaip mes žaidėme revoliuciją“ ir kviečia žiūrovą dar kartą išgyventi tą nerealų magiškos tautos vienybės laiką, kurio atmosferos fone subyrėjo galinga imperija.
„Tą valandą visa kita pamiršau. Juk visur ten buvau – net ieškojau savęs... Tada turėjau ilgus plaukus ir, prisipirkus spalvotų gumyčių, nešiojau trispalvę ant kasos. Po seanso salė plojo – o juk publika buvo tokia daugialypė – mano bendraamžiai, vyresni ir gerokai jaunesni, mano dukters vienmečiai... Bet abejingų nebuvo“, – laiške kūrėjams prisipažįsta filmą 2011 metų kino forume „Scanorama“ jau mačiusi žiūrovė.
Lietuvos žiūrovai filmą įvertinti galės nuo vasario 16 d., o kol kas kviečiame pažiūrėti „Kaip mes žaidėme revoliuciją“ anonsą.
Laukiam