Režisierius Ignas Jonynas pabrėžė, kad kuriant filmą tikėtasi ne tarptautinės šlovės. Pirmiausia norėta filmą parodyti Lietuvos žiūrovui.
„Kai su Kristupu susėdome rašyti scenarijų, pasakėme, kad ši istorija visų pirma bus skirta lietuviškai auditorijai. Taip jau nutiko, kad metus palaukėme, nes lygiai prieš metus pasaulinė premjera įvyko Sen Sebastiano festivalyje, o šiandien filmą išvys ir Lietuvos žiūrovas. Šios akimirkos laukiu nuo pat pradžios, kai pradėjome rašyti scenarijų“, – trečiadienį likus kelioms valandoms iki premjeros žurnalistams kalbėjo I.Jonynas.
Nuo meilės istorijos iki žaidimo iš mirties
Filmo scenarijaus autorius Kristupas Sabolius mielai prisiminė, kaip viskas prasidėjo.
„Pamenu, kai Ignas man paskambino, jam neseniai buvo gimęs vaikas – trečiasis sūnus. Tada jam buvo apie pusę metukų – dabar jis jau eina į mokyklą. Vadinasi, visas procesas trunka beveik 7 metus: scenarijaus rašymas – ketverius, filmavimas ir pasiruošimas jam – dvejus ir dar metai filmo rodymo karjera. Šis septynerių metų ciklas atrodo kaip milžiniškas gyvenimo laikotarpis“, – apibendrino K.Sabolius.
Jis prisiminė, kad filmo kūrimo ištakose, buvo iškeltas tikslas prabilti į Lietuvos žiūrovą ir papasakoti kažką, kas būtų aktualu šaliai, šioje vietoje, šiuo laikotarpiu.
„Tai yra filmas apie dabartį, apie tai, kas atsitiko su šia šalimi, kokie jos iššūkiai laukia, ir kokios transformacijos įvyko žmonių sąmonėje posovietiniu laikotarpiu, įžengus į kapitalistinę epochą, bet kartu išlaikius sovietinę patirtį. Tai filmas apie lūžio tašką, apie ribinę situaciją, apie daugybę dalykų, kurie mus perkelia į apmąstymų lygmenį. Bet kartu norėjome sukurti filmą, kuris būtų labai žiūroviškas ir turėtų intensyvų, įdomų siužetą“, – pasakojo K.Sabolius.
Tai filmas apie lūžio tašką, apie ribinę situaciją, apie daugybę dalykų, kurie mus perkelia į apmąstymų lygmenį.
Istorijos ieškota ilgai: „Viskas prasidėjo nuo to, kad pradėjome rašyti scenarijų pavadinimu „Dvyniai“. Buvo du broliai. Meilės istorija – melodrama. Paskui vienas brolis dingo, buvo menamas. Po to iš viso išnyko dvyniai. Tada dingo ir meilės istorija. Tada atsirado trileris, tada trileris su dramos elementais. Ir galų gale turime filmą, kuris patyrė milžinišką transformaciją net ir rašymo metu – apie žaidimą iš mirties.“
K.Sabolius tikisi, kad ekrane papasakota istorija žiūrovams pasirodys artima ir įdomi. „Ji nėra atsitiktinė. Panašių istorijų yra nutikę Lenkijoje. Ieškodami tinkamo būdo įtikinti žiūrovą, labai daug tikrinome, labai daug dirbome su medikais, su medžiagos tyrimu. Tikimės, kad papasakojome istoriją, kuri gali atrakinti temą“, – viliasi K.Sabolius.
Žingsnis į priekį
Pagrindinio herojaus Vincento charakterį filme įkūnijęs aktorius Vytautas Kaniušonis sutiko apžėlusiais takeliais grįžti į dvejų metų praeitį. „Pirmiausia iškyla atminty palindimas po gelbėjimo valtimi, kai, atrodė, negalėjau išnirti, galvojau – nuskęsiu. Po to labai šalta naktis, kai filmavome vaikščiojimus – atrodė, numirsiu. Sporto klubas su Oona kiekvieną dieną – prakaitavimas ten. Ir, žinoma, gera kolektyvo atmosfera: turiu omeny ir apšvietėjus, ir garsistus, ir operatorių, ir I.Jonyną, ir Kristupo buvimą, scenarijaus perrašinėjimą ir mūsų diskusijas. Kuo daugiau leidi sau prisiminti, tuo daugiau prisiminimų ir ateina. Bet jie visi tarytum nuspalvinti šiltu, geru, nuoširdžiu, draugišku bendravimu. Tas laikas buvo puikus. Gaila, kad baigėsi“, – šyptelėjo aktorius.
Ievos vaidmenį filme atlikusi režisierė, Jono Meko dukra Oona Mekas, spaudos konferencijoje dalyvavo su dukrele ant rankų. Nuo filmavimo praėjo daug laiko.
„Žinote, buvau čia atvykusi keletą kartų iki filmo kūrimo – dėl šeimos reikalų. Tačiau tai buvo daugiau apsižvalgymas. O šįkart aš pasilikau ilgesniam laikui ir buvau tapau ne stebėtoja, ne turistė, bet gyventoja. Kurdami filmą visi dirbo labai sunkiai: komanda ir scenarijus buvo tiesiog nuostabūs. Tai ir yra priežastis, kodėl sutikau dirbti. Ir šis sprendimas manęs niekada nenuvylė – tai buvo nuostabus naujas nuotykis. Scenos vandenyje mano mėgstamiausios, nepaisant šalto vandens. Trumpai tariant, man tai buvo tarsi grįžimas namo, nes iki tol nebuvau mačiusi tokios Lietuvos. Suradau nuostabių draugų. Nežinau, ar galėčiau būti labiau patenkinta filmu – labai didžiuojuosi tuo, ką nuveikėme. Tai žingsnis į priekį Lietuvos kino istorijoje“, – nesutramdydama ašarų kalbėjo O.Mekas.
Aikštelėje – magiška atmosfera
I.Jonynas neslėpė, kad filmuojant kai kurias filmo scenas buvo netgi labai rizikingų momentų, tarkime, kad Oona nuplaukdavo gilyn į audringą jūrą, o gelbėtojai į krantą ją partempdavo su virvėmis.
„Aktorių kastingas užėmė daug laiko – maždaug metus, nes kėliau reikalavimą rasti talentingus, maksimaliai natūralius ir televizijos žiūrovams dar nematytus žmones. Ooną suradau atsitiktinai, pamatęs jos nuotrauką laikraštyje. Jos veidas atitiko mano įsivaizduojamos Ievos prototipą“, – pasakojo I.Jonynas.
Aktorių kastingas užėmė daug laiko – maždaug metus, nes kėliau reikalavimą rasti talentingus, maksimaliai natūralius ir televizijos žiūrovams dar nematytus žmones.
Aktorius Romualdas Lavrinovičius į filmavimus eidavo lyg į žaidimo aikštelę. „Buvo labai lengva susipažinti su žmonėmis, jie labai greitai tapdavo artimi, todėl buvo lengva vaidinti – lyg būtume seni pažįstami, tarp mūsų atsirasdavo chemija. Jautėsi, kad visas pasaulis tarsi rūpinasi tuo filmu, viskas tiesiog klostėsi savaime“, – kolegoms antrino R.Lavrinovičius.
„Tarp žmonių buvo didžiulė magija. Filmą šiandien mačiau pirmą kartą – labai patiko, labai geras scenarijus. Labai gerai nuteikia dienai, rekomenduoju žiūrėti ryte po kavos gėrimo“, – juokavo aktorius Simas Lindešis, filme suvaidinęs greitosios pagalbos stoties sanitarą Liubartą.
Įvertintas ir Lietuvoje, ir pasaulyje
Geriausiu metų filmu Lietuvoje pripažintas „Lošėjas“ pasakoja apie skolintojų persekiojamą greitosios pagalbos stoties darbuotoją Vincentą, kuriam gimsta makabriška idėja sukurti su jo profesija susijusį nelegalų žaidimą. Aštraus siužeto istorija su trilerio ir melodramos elementais nagrinėja etinio pasirinkimo klausimus, atskleisdama unikalią sankirtą tarp posovietinio konformisto ir kapitalistinio laimėtojo pasaulėžiūrų.
Žaidimui įsibėgėjus Vincento finansiniai reikalai gerėja, tačiau šiurpiam lošimui pasipriešina gydytoja Ieva, su kuria vyrą sieja ką tik užsimezgęs aistringas ryšys. Netrukus jis bus priverstas lemtingai pasirinkti – žaidimas ar meilė.
Filmo pasaulinė premjera įvyko tarptautiniame San Sebastiano kino festivalyje, nuo to laiko juosta buvo parodyta beveik 40 festivalių programose, laimėjo ne vieną apdovanojimą.
„Pavyzdžiui, Marakešė įvyko neįtikėtinas dalykas. Ten labai įdomi publika – tie patys žiūrovai lankosi visuose festivalio filmuose. Po filmo „Lošėjas“ premjeros, kai V.Kaniušonis ateidavo į kitus seansus, salė sutikdavo jį ovacijomis. Gerbėjai prašydavo autografų, norėdavo nusifotografuoti", – prisiminė K.Sabolius.
Skirtingų šalių publika filmą sutinka skirtingai: ispanai, supratę ironiją, nuoširdžiai juokdavosi. Lenkai būdavo susikaupę ir susirūpinę, žiūrėdavo tylėdami, susimąstę.
Gegužės mėnesį vykusiuose „Sidabrinės gervės“ apdovanojimuose tapo geriausiu Lietuvos metų filmu. Iš viso filmas buvo nominuotas dešimčiai kategorijų, gavo šešias gervės statulėles.
„Lošėjo” premjera Lietuvos kino teatruose – jau nuo trečiadienio, rugsėjo 24 dienos.
„Lošėjo” teises įsigijo tarptautiniai platintojai Italijoje, Prancūzijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Turkijoje, Makedonijoje, Bulgarijoje, Rumunijoje, Bosnijoje ir Hercogovinoje.
Tai – pirmasis Lietuvos ir Latvijos bendros gamybos vaidybinis filmas. Šį savaitgalį „Lošėjo“ premjera įvyks ir Latvijoje.
Tai – pirmasis Lietuvos ir Latvijos bendros gamybos vaidybinis filmas. Šį savaitgalį „Lošėjo“ premjera įvyks ir Latvijoje.
Pretenduoja į „Oskarą“
Režisieriaus I.Jonyno ilgametražis vaidybinis filmas „Lošėjas“ pretenduoja atstovauti Lietuvai 2015 metų vasarį vyksiančiuose 87-uosiuose JAV kino meno ir mokslo akademijos „Oskarų“ apdovanojimuose užsienio filmų kategorijoje.
Devynių į pusfinalį patekusių filmų sąrašas nominacijoje už geriausią užsienio šalies filmą bus skelbiamas sausio mėnesio pradžioje, o galutinis penketukas, kuris varžysis dėl apdovanojimo, paaiškės sausio 15-ąją. „Oskaro” premijų įteikimo ceremonija numatyta vasario 22-ąją.
