-50% metinei prenumeratai. Velykų dovana!
Prenumeruoti
2014 10 24

Prodiuseris Orwa Nyrabia: „Tikėjome, kad Sirijos diktatūra grius, tačiau taip ir likome tyloje“

Festivalio „Nepatogus kinas“ lankytojai spalio 23 d. turėjo galimybę ne tik pasižiūrėti vieną iš rubrikos „Panorama“ filmų – „Sugrįžimas į Homsą“ („Return to Homs“, rež. Talal Derki), bet ir padiskutuoti su Sirijos dokumentinių filmų kūrėju, aktoriumi, scenaristu ir šio filmo prodiuseriu Orwa Nyrabia. Verta pažymėti, kad šio prodiuserio ir jo žmonos dėka buvo įkurtas dokumentinių filmų festivalis „DOX BOX“, kuris netrukus išaugo į vieną svarbiausių dokumentinių filmų festivalių Arabų šalyse.
Prodiuseris Orwa Nyrabia (kairėje)
Prodiuseris Orwa Nyrabia (kairėje) / Ūlos Jasiulevičiūtės nuotr.

2013 m. O. Nyrabia ir Sirijos filmų kūrėjo Talal Derki prodiusuotas filmas „Sugrįžimas į Homsą“ tapo pirmuoju filmu iš arabų pasaulio 2013 m. lapkritį atidariusiu prestižinį tarptautinių dokumentinių filmų festivalį „IDFA“ Amsterdame. Kviečiame sužinoti, ką įdomaus prodiuseris papasakojo vakar kino teatre „Pasaka“ apsilankiusiems dokumentinio kino žiūrovams.

Diskusiją moderavo apžvalgininkas Ramūnas Bogdanas, kuris domėjosi, kaip gimė filmo idėja, kaip pats prodiuseris atsirado įvykių sūkuryje. „Gimiau ir užaugau Homse, o vėliau išvykau studijuoti režisūros į Damaską. Tačiau 2011 m., prasidėjus neramumams Sirijoje, kartu su šio filmo režisieriumi Talal Derki grįžome į Homsą. Netrukus šis miestas tapo revoliucijos širdimi, kurioje tvyrojo ypatinga energetinė atmosfera. Čia mes sutikome Abdul Basset al-Saroot ir Ossama ad Habali – šio filmo herojus. Bassetas, nors būdamas dar tik 19 metų, tačiau charizmos dėka sugebėdavo suburti minias žmonių ir skleisti savo energiją kitiems. Taigi iš karto supratau, kad tai neparastai stipri asmenybė, kurios man reikėjo“, – kalbėjo festivalio svečias. Kitą filmo herojų – Ossama – prodiuseris apibūdino kaip bebaimį operatorių, apsiginklavusį kamera, kartu su Bassetu ir jo draugais dalyvavusį kovose ir nuosekliai fiksavusį sukilimo žingsnius. Buvo pabrėžtas didelis šio operatoriaus indėlis filmuojant dokumentinį filmą „Sugrįžimas į Homsą“.

Sugrįžimas į Homsą“ buvo filmuojamas trejus metus. Pašnekovas pastebėjo, kad įtempto konflikto akivaizdoje – tai ilgas laikotarpis. Visa tai galima stebėti ir filmo herojų veiduose, elgsenoje, mąstyme. „Iš pradžių visi tikėjome, kad Sirijoje įmanomas Egipto ar Libijos scenarijus, tikėjome, kad pasaulis mus palaikys ir Sirijos diktatūra grius, tačiau taip ir likome tyloje, – teigė filmo prodiuseris.

Pasak O. Nyrabia, ilgainiui įtampa tiek pačioje Sirijoje, tiek ir Homse augo ir taikūs protestai peraugo į šio miesto kruviną apgultį. Tuomet Bassetas suvokė, kad vien tik dainomis ir taikiais mitingais savo miesto neapsaugos. Paėmęs ginklą į rankas, filmo herojus ir kiti protestuotojai stojo prieš gatves užtvindžiusius tankus ir snaiperius. Bassetas tapo revoliucijos ikona, įkvėpusi daugelį režimui besipriešinančiųjų. Visi vaikai žinojo jų herojaus dainuojamas dainas, smerkiančias Sirijos lyderį Bashar al-Assad.

„Sugrįžimas į Homsą“ buvo filmuojamas trejus metus. Pašnekovas pastebėjo, kad įtempto konflikto akivaizdoje – tai ilgas laikotarpis. Visa tai galima stebėti ir filmo herojų veiduose, elgsenoje, mąstyme. „Iš pradžių visi tikėjome, kad Sirijoje įmanomas Egipto ar Libijos scenarijus, tikėjome, kad pasaulis mus palaikys ir Sirijos diktatūra grius, tačiau taip ir likome tyloje“, – teigė filmo prodiuseris.

Pašnekovas, paklaustas apie jo paties suėmimą 2012 m. vasarą, pasakojo, kad vienas jo artimas draugas, prieš tai sulaikytas režimo, buvo priverstas išduoti jo vardą. Nors tai baisi patirtis, tačiau O. Nyrabia atskleidė, kad jo šeimoje tokie atvejai – jokia naujiena. Jo tėvas, dėdės – visi jie buvo sulaikyti už politinius įsitikinimus ir veiklą, priešišką režimui. Filmo prodiuseris pasakojo, kad jis kartu su 84 įkalintaisiais buvo kartu laikomi ankštoje kameroje, kurioje praktiškai neįmanoma miegoti ar ilsėtis. Dėl nuolatinių tardymų ir kankinimų psichologinė atmosfera taip pat buvo įtempta. Laimei, režimas neturėjo jokios konkrečios informacijos dėl O. Nyrabia kuriamo filmo, kuriame vienu pagrindinių herojų buvo Basset, taigi po trijų savaičių jis buvau paleistas. Prodiuseris pripažino, kad tokiam sprendimui didelės įtakos turėjo ir tarptautinės kino bendruomenės spaudimas viešojoje erdvėje (aktorius ir prodiuseris Robertas De Niro internetiniame youtube kanale išplatino savo kvietimą išlaisvinti Sirijos kino kūrėją – aut. past.). „Kino industrija – tai glaudi šeima ir aš džiaugiuosi parodytu solidarumu, man tai buvo ypatinga akimirka“, – kalbėjo pašnekovas.

Galiausiai Homsas atiteko į Assado režimo rankas. Tačiau Assado armija, prieš leisdama gyventojams grįžti į jų suniokotus namus, pasinaudojo proga ir išnešė net ir tai, kas buvo likę vertinga po bombardavimų ir apšaudymų. Taigi, grįžę namo Homso gyventojai netik neberado savo daiktų, tačiau praktiškai nebegalėjo rasti ir atpažinti sugriautų kadaise namais vadintų pastatų. Šiuo metu Homse yra apie 400 000 gyventojų. Bassetas yra šiaurinėje Homso dalyje, vis dar nenuleidžia rankų ir tiki viltimi atgauti Homso ir Sirijos laisvę. Tuo tarpu Ossama 2012 m. buvo pagrobtas ir laikomas įkalintas, tačiau jo buvimo vieta nėra žinoma. Taigi lieka tik viltis, kad jis dar gyvas.

Prodiuseris, kalbėdamas apie Sirijos užsienio politiką pažymėjo Sirijos ir Rusijos glaudžius santykius, kurie dažnai apgaubti šešėlių, – „Rusijai Sirija – tai tik dar viena korta ant stalo žaidime su Vakarais, tokia pati, kaip ir Ukraina ar Irano branduolinė programa“. Kalbant apie Islamo valstybę, pažymėta, kad tai nebuvo Sirijos revoliucijos padarinys. Sirijos sukilėliams nesulaukus palaikymo, atsirado vakuumas, kuris greit buvo užpildytas ekstremistų grupuočių, kurių tautinė sudėtis itin marga. Pasak O. Nyrabia, „ten galėjai sutikti marokiečių, čečėnų, rusų, sirų, egiptiečių ir kitų tautybių radikalų, kuriuos rėmė tiek Rusija, tiek ir pats Assado režimas. 2011 m. vasarą Sirijos lyderis Assadas paskelbė paleisiąs politinius kalinius. Taigi mes apsidžiaugėme, kad mūsų įkalinti draugai, artimieji bus pagaliau išlaisvinti. Tačiau ši diena neatėjo. Paaiškėjo, kad buvo paleisti tik radikalias pažiūras propaguojantys ekstremistai, kurie išėję į laisvę prisijungė prie Islamo valstybės“, – pasakojo prodiuseris O. Nyrabia.

Diskusijos pabaigoje filmo žiūrovų paklaustas, kokią Sirijos ateitį mato filmo kūrėjas, atsakė: „Aš neturiu pasirinkimo, esu optimistas, nors yra begalė priežasčių būti pesimistu. Viltis gimsta ne iš radikalizmo, o iš noro ir siekio gyventi laisvai. Manau, kad kiekviena maža palaikymo žinutė yra didelė parama Sirijos žmonėms, kuriems svarbu jausti, kad jie nėra vieni. Sirijai galime sugalvoti daug scenarijų, kuris iš jų išsipildys – priklauso nuo mūsų visų veiksmų. Islamo valstybė gali būti sunaikinta, jei žmonės suvoks, kad kuriant geresnį rytojų jiems nebūtina tapti radikaliems. Manau šiems žmonėms svarbu išlaikyti viltį ir įsisąmoninti, kad ateitis gali būti statoma ir jų pačių valstybėje“.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Įsirenkite šildymą oras–vanduo ir gaukite kompensaciją net iki 70 proc.
Reklama
Kas svarbu įrengiant biurą: keturios interjero dizaino tendencijos
Reklama
Pavasario savaitgaliams ar atostogoms – laikas pajūryje: ne tik pailsėsite, bet ir sustiprinsite sveikatą
Reklama
Norintiems investuoti į NT projektų plėtrą – kaip išsirinkti projektą pagal paskirtį?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius