Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Režisierius Jaap van Hoewijk: „Norėjau, kad filmas būtų kiek įmanoma labiau nejaukus“

Režisierius Jaap van Hoewijk
Nepatogaus kino archyvo nuotr. / Režisierius Jaap van Hoewijk
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Pirmą kartą „Nepatogiame kine“ rengiamoje konkursinėje programoje savo filmą „Egzekucijos belaukiant” („Killing Time“) pristatyti atvyksta režisierius iš Olandijos Jaap van Hoewijk. Dokumentinius filmus kuriantis beveik 20 metų, režisierius dažnai gilinasi į praeities atkūrimo aspektus bei domisi teisingumo vykdymo tema.

„Egzekucijos belaukiant” – tai pirmasis režisieriaus filmas, nufilmuotas cinema verite stiliumi, pasakojantis apie Huntsvilio (Teksaso valstija, JAV) griežto režimo kolonijoje vykdomą egzekuciją. „Nors iš pradžių mes turėjome kompozitorių, kuris buvo sukūręs gražią muziką, tačiau galiausiai aš jos nepanaudojau. Aš norėjau, kad filmas atrodytų kiek įmanoma mažiau jaukus“, – taip pasirinkimą aiškina pats režisierius.

Aš norėjau, kad filmas atrodytų kiek įmanoma mažiau jaukus.

Kaip ir kodėl buvo pasirinkta mirties bausmės tema, kalbamės su pačiu Jaap van Hoewijk, kuris atvyksta į spalio 22 d. Vilniuje prasidėsiantį tarptautinį dokumentinių filmų festivalį „Nepatogus kinas“.

Kaip pasirinkote mirties bausmės temą?

Tai nėra pirmas mano filmas tokia tema. Pirmasis buvo 1995 metais „Procedure 769“, apie 49 žmones, kurie buvo egzekucijos liudininkai Kalifornijoje. Tai yra filmas apie tai, ką jie ten matė.

Nepatogaus kino archyvo nuotr./Kadras iš filmo „Egzekucijos belaukiant“
Nepatogaus kino archyvo nuotr./Kadras iš filmo „Egzekucijos belaukiant“

O filmas „Egzekucijos belaukiant“... Radijo stotis Teksase paprašė manęs sukurti filmą. Taigi atvykau į Teksasą. Bet jų pasiūlyta idėja manęs nesudomino. Vėliau man teko būti Hansvilyje, kur vyko egzekucija. Aš mačiau, kaip pareigūnai žymi aplinkines pasato gatves geltona juosta. Pasibaigus egzekucijai, jie nuėmė tą geltoną juostą, bet jos neišmetė. Aš priėjau prie policijos pareigūno ir paklausiau: „kodėl jūs nesusitvarkote?“, jis man atsakė: „mums reikės jos kitą savaitę“. Aš buvau visiškai šokiruotas, kad jie naudoja tą pačią geltoną juostą. Man tai atrodė šlykštu. Tai mane ir įkvėpė sukurti dar vieną filmą apie mirties bausmę.

Žmonės, remiantys mirties bausmę sako, kad nuteistasis gauna tai, ko nusipelnė, kad ši bausmė atgraso potencialius žudikus. Ką atsakytumėte jiems?

Jei valstybė neremia mirties bausmės, ji remia kitokią bausmę, kaip įkalinimą iki gyvos galvos, kuri, manau, taip pat yra labai žiauri ir nežmoniška.

Nemanau, kad yra įrodymų, kuriais pasirėmus galima teigti, kad mirties bausmės taikymas mažina nusikalstamumą. Bausmės rūšis priklauso nuo valstybės valdžios vykdomos politikos. Jei valstybė neremia mirties bausmės, ji remia kitokią bausmę, kaip įkalinimą iki gyvos galvos, kuri, manau, taip pat yra labai žiauri ir nežmoniška.

Istorija pateikiama iš nuteistojo artimųjų, aukų, pareigūnų pusių. Kodėl būtent taip?

Mane domino visos šio įvykio pusės. Aš nenorėjau pasirinkti „už“ ar „prieš“ mirties bausmę pozicijos. Aš norėjau perteikti tai, kas vyko tą dieną. Mes filmavome ir advokatę, bet ji nebuvo tokia įdomi filmui, todėl jos ir nėra jame.

Nepatogaus kino archyvo nuotr./Kadras iš filmo „Egzekucijos belaukiant“
Nepatogaus kino archyvo nuotr./Kadras iš filmo „Egzekucijos belaukiant“

Kaip pasirinkote Elroy Chesterio istoriją?

Tai buvo atsitiktinumas. Metus ieškojau istorijos, kurią galėčiau perteikti, nuteistojo, kurio artimieji sutiktų būti filmuojami. Buvo labai sunku rasti tokią šeimą. Dauguma šeimų, kurių narys nuteistas mirties bausme – nepasiturinčios. Jas sunku rasti internete, dar dažniau jos išvis neturi nei interneto, nei telefono, arba turi telefoną, bet neturi sąskaitos, todėl neišeina susisiekti.

Mes užtrukome ilgai, kol atradome šeimą, kuri sutiko nusifilmuoti. Elroy Chesterio šeima buvo pirmoji sutikusi. Aš jiems už tai labai dėkingas.

Institucijos, atsakingos už mirties bausmes, internete pateikia sąrašą ketinamų įvykdyti egzekucijų  maždaug dviem ir daugiau mėnesių į priekį. Mes užtrukome ilgai, kol atradome šeimą, kuri sutiko nusifilmuoti. Elroy Chesterio šeima buvo pirmoji sutikusi. Aš jiems už tai labai dėkingas.

Dalis žiūrovų iš anksto prieštarauja mirties bausmei, dalis ją palaiko. Filmas, kaip minėjote, neutralus. Kaip jis paveikia abi auditorijos puses?

Suktas klausimas. Daug žmonių mato šį filmą kaip formuojantį nuomonę nukreiptą prieš mirties bausmę. Bet aukos ir aukų šeimos taip pat matė šį filmą. Joms irgi patiko.

Kelis kartus rodžiau šį filmą JAV, dabar vykstu į Niujorką parodyti jį dar kartą. Daug žmonių tiki, kad filmas atspindi priešiškumą mirties bausmei, bet man pačiam atrodo, kad nelabai, aš stengiausi tą priešiškumą perteikti kaip tik įmanoma neutraliau. Mano pagrindinis dėmesys skirtas mirties bausmės bjaurumui atspindėti: kad tai yra vos ne kasdienė ar kas savaitinė rutina Teksase.

Daug žmonių tiki, kad filmas atspindi priešiškumą mirties bausmei, bet man pačiam atrodo, kad nelabai, aš stengiausi tą priešiškumą perteikti kaip tik įmanoma neutraliau.

Filme mes matome kelis protestuotojus gatvėse. Kaip jie atspindi bendrą situaciją, egzekucijas palaikančiųjų ir nepalaikančiųjų gyventojų santykį?

Tokia ir yra ta situacija. Protestuotojai pasireiškia per kiekvieną egzekuciją. Jie pasiima plakatus, užrašo žmogaus vardą, kuriam bus suleista mirtina injekcija ir tiesiog stovi ten. Jie šitaip išreiškia savo protestą. Visi atlieka tarsi tam tikrą savo ritualą.

Ar žurnalistas, kurį mes matome vienoje iš filmo scenų filmuojantį reportažą, yra iš vietinės televizijos?

Ten yra Teksaso televizijos stotis, man atrodo, kad ji taip pat dalinasi informacija su „CNN“ ir „Fox News“.

Nepatogaus kino archyvo nuotr./Kadras iš filmo „Egzekucijos belaukiant“
Nepatogaus kino archyvo nuotr./Kadras iš filmo „Egzekucijos belaukiant“

Tame epizode žurnalistas akivaizdžiai palaiko mirties bausmę sakydamas, kad nuteistąjį „pasitiks prie pragaro vartų“. Kokią nuomonę formuoja  žiniasklaida apie mirties bausmę JAV?

Teksaso valstijoje žiniasklaida palaiko mirties bausmę. Apskritai, Teksasas yra ta valstija, kur daugiausiai žmonių ją remia. Ten ir yra įvykdoma daugiausiai egzekucijų.

Mano pagrindinis dėmesys skirtas mirties bausmės bjaurumui atspindėti: kad tai yra vos ne kasdienė ar kas savaitinė rutina Teksase.

Tačiau vis daugiau valstijų ima prieštarauti mirties bausmei. Egzekucijų skaičius mažėja ir pačiame Teksase. Manau tam įtakos turėjo šių metų pradžioje įvykęs incidentas, kai žmogus, kuriam buvo suleista mirtina injekcija, kankinosi daugiau nei 40 minučių, kol galiausiai mirė nuo infarkto.

Filme nukentėjusioji, turėjusi būti mirties bausmės įvykio liudininke, sako, kad nuteistasis „buvo baisus žmogus ir gavo tai, ko nusipelnė“. Jūs matėte visą situaciją. Ar aukos ir jų artimieji jautėsi geriau po egzekucijos?

Ne. Visiškai ne. Vien mergina, pasakiusi šiuos žodžius, beprotiškai gailėjosi nuėjusi į egzekuciją. Aš palaikau ryšį su ja. Ji tikrai labai šokiruota to, ką jai teko matyti. Niekam ši mirties bausmė nepalengvino skausmo.

Filmo „Egzekucijos belaukiant“ video anonsas čia.

Žiūrovai susitikti su režisieriumi Jaap van Hoewijk galės dviejų seansų metu Vilniuje: spalio 24 d. 20 val. kino teatre „Multikinas“ (2 salė) ir spalio 26 d. 18.30 val. kino centre „Skalvija“.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min