„Sidabrinės gervės“ organizatoriai įsteigė „Lietuvių kino akademiją“

Akademijos steigėjų sąrašuose – garsios ir autoritetingos pavardės. Tai – kinotyrininkė, humanitarinių mokslų daktarė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos docentė, Europos kino akademijos narė Gražina Arlickaitė, pirmasis režisierius iš Rytų ir Centrinės Europos, pelnęs vieną svarbiausių kino industrijos įvertinimų – Amerikos Režisierių Gildijos apdovanojimą „Už išskirtinius nuopelnus režisūrai“ – Arūnas Matelis, Lietuvos kino ir televizinio kino apdovanojimų „Sidabrinė gervė“ sumanymo autorius ir iniciatorius Rolandas Skaisgirys, Lietuvos operatorių asociacijos ir Europos kino akademijos narys Ramūnas Greičius.

O taip pat – Nacionalinio dramos teatro aktorius, režisierius, Lietuvos Rašytojų sąjungos narys Alvydas Šlepikas, Lietuvos radijo ir televizijos vadovas Audrius Siaurusevičius, kino režisierius ir prodiuseris, Nacionalinės premijos laureatas, Europos Kino Akademijos ir „European Documentary Network“ narys Audrius Stonys.

„Siekiame nutiesti tiltą tarp kino kūrybos ir kino industrijos, padėti įtvirtinti nacionalinio kino autoritetą Lietuvoje ir užsienyje, inicijuoti ir stiprinti dialogą tarp Lietuvos kino institucijų ir kino profesionalų, remti jaunus lietuvių kino talentus, skatinti ir vertinti jų kūrybą, informuoti Lietuvos visuomenę apie lietuvių kino tendencijas ir ryškiausius darbus“, – teigia steigėjai.

„Idėja steigti „Lietuvių kino akademiją“ kilo po pernykščių „Sidabrinės gervės“ apdovanojimų, – teigia A.Stonys. – Pamatėme, kad yra grupė aktyviai dirbančių kine žmonių, kad mūsų filmai važiuoja po pasaulį, jais domimasi. Deja, tie, kas domisi, susiduria su problema – nežino, kur ieškoti filmų kūrėjų. Po Lietuvos kino studijos „griuvimo“ visi „išsiblaškė į šonus“. Kinematografininkų sąjunga vienija profesionalus. O kūrybinius, kino sklaidos, paveldo, kino distribucijos klausimus turėtų spręsti ne valdiškos institucijos, bet tie aktyvūs žmonės, kurie dirba kino industrijoje, Lietuvoje ir užsienyje. Turėjo atsirasti sistema, kad ir jauni kino menininkai galėtų jausti užnugarį, palaikymą.“

LiKA rengs įvairius projektus, kurie susiję su kinu politiniais, ekonominiais, meniniais ir edukaciniais aspektais, ir dalyvaus juose. Aktyviai bendradarbiaus su Europos kino akademija ir atskirų Europos šalių nacionalinėmis kino akademijomis ir kino institucijomis. Lietuviško kino kūrėjams tokiu būdu atsivers daugiau kelių į tarptautinius vandenis, atsiras daugiau galimybių pristatyti savuosius darbus užsienio festivaliuose.

R.Skaisgirys pabrėžia, kad Akademija žada plėstis.

„Ji bus atvira visai kino bendruomenei. Ir, tikėtina, ateityje apims labai platų spektrą kiną mylinčių, prijaučiančių žmonių, manančių, kad gali prisidėti prie lietuviško kino sklaidos ir įtvirtinimo“, – teigia R.Skaisgirys.

Akademijos veiklos atvirumą visuomenei įrodys lietuvių kiną populiarinantys viešieji projektai. Kasmetiniai nacionalinio kino ir televizinio kino apdovanojimai „Sidabrinė gervė“ nuo šiol veiks po LiKA vėliava. Akademija tiesiogiai dalyvaus visuose apdovanojimams pateikiamų filmų atrankos, svarstymo ir apdovanojimų teikimo etapuose.

Taip pat LiKA bendradarbiaus su nauja TV laida „Kine kaip kine“, kuri startuos jau balandžio 17-ąją. Lietuviško filmo istorija, likusi už kadro, laidoje bus papasakota jį kūrusių, jame vaidinusių žmonių lūpomis: kaip buvo statomas vienas ar kitas filmas, su kokiais sunkumais susidūrė režisieriai, kaip vyko aktorių atranka, kokie išbandymai jų laukė filmavimo aikštelėje, kas įdomaus liko už kadro ir t.t. Laidų cikle bus pristatomi šiuolaikiniai ir klasika tapę lietuviški filmai. Laidos žiūrovai turės galimybę išvysti kaip kūrėsi garsioji lietuviško kino Ezopo kalba.

Apie „Lietuvių kino akademijos“ veiklą nuolatos informuos interneto svetainė.