V.V.Landsbergis: nesąmonės yra keistas žanras, kuris tinka ir vaikams, ir suaugusiesiems

Knygos pristatymui vadovavęs Gabrielius Liaudanskas-Svaras dar prieš renginį labai šiltai bendravo su mažaisiais skaitytojais ir dalijo „Rudnosiuko sektos“ antspaudus. Pristatymas prasidėjo jo žodžiais: „Sveiki atvykę į knygos vaikams ir suvaikėjusiems pristatymą. Ypač, manau, suvaikėjusiems.“

Pats knygos autorius V.V.Landsbergis nebuvo labai šnekus, tik pasidalijo trumpa knygos atsiradimo istorija. Jos pradžia laikomi 1980 m., kai Vytautas, studijuodamas lietuvių kalbą ir literatūrą, kurso draugams rašinėdavo įvairias istorijas, kad gyventi būtų linksmiau.

„Mokėmės labai nuobodų mokslinį komunizmą, jo metu rašydavome vieni kitiems nesąmones ir siuntinėdavome. Tuomet ir pradėjau rašyti istorijas apie Rudnosiuką“, – prisiminimais dalijosi autorius. Vėliau V.V.Landsbergis išvažiavo studijuoti režisūros į Gruziją ir iš ten rašė istorijas sūnui. Būtent tos istorijos vėliau ir sugulė į knygelę, kurią išdrįso išleisti tik Teišerskytės leidykla. Ji iš karto tapo metų knyga.

„Nesąmonės yra kažkoks keistas žanras, kuris tinka ir vaikams, ir suaugusiesiems“, – šmaikštavo knygos autorius.

Pristatyme taip pat dalyvavo aktoriai Vytautas Rašimas ir Dalius Skamarakas. Jie skaitė knygos ištraukas bei atliko Rudnosiuko himną ir dainą apie meilę sapne.

„Rudnosiuko istorijos“ sudarytos iš trijų dalių: pirmosios dalies istorijos vyksta gūdžiu sovietmečiu, stagnacijos periodu, kai viskas buvo draudžiama. Antrosios – tremtyje, kur Rudnosiukas lieka tik su savimi, daug ko išmoksta, daug rašo ir kuria, bei trečiosios – nepriklausomybės laikotarpiu.

V.V.Landsbergis įvardijo ir savo autoritetus, kurie padėjo kurti knygą: Danilas Charmsas, A.Milno „Mikė Pūkuotukas“ ir Marcelijaus Martinaičio „Kukutis“.

„Mano tėvas irgi mėgo visokias nesąmones, rinko patarles, pavyzdžiui, čiupk jautį už ragų, kol karštas“, – už vaikystėje gautas pamokas dėkojo rašytojas.

Kadangi knygoje sudėtos ne tik istorijos, eilėraščiai ar himnai, bet ir mįslės, dviem vaikams iš publikos, atsakiusiems į Svaro užmintas mįsles, buvo padovanotos knygelės. Atrodo, jauniesiems skaitytojams ši tautosakos rūšis ypač patiko, nes ir po renginio vietoj klausimų rašytojui uždavinėjo minkles.