Vytautas Landsbergis pasakėčiose paslėpė moralą valdžiai ir visuomenei

Pristatydamas naująją knygą, autorius prisiminė vaikystę, kai knygelėse rasdavo pasakėčių, tačiau vėliau, suaugus, gyvenime jų nebeliko. Knyga paremta Ezopo kurtomis pasakėčiomis.

„Šių laikų vaikai yra išminčiai, o pasakėčia, dažnai kaip ir vaikas, apsimeta naivuoliu, tačiau bet kokiu atveju turi moralą“, – kalbėdamas apie vaikus, sakė V.Landsbergis.

Visos knygelės pagrindiniai veikėjai – gyvūnai, žmonių prototipai, atskleidžiantys kasdienį suaugusiųjų gyvenimą – jų santykius ir poelgius. Į knygą įtraukta ir politinio, visuomeninio turinio pasakėčių, pasakojimų apie korupciją bei kovą su ja. Profesorius prisiminė ir savo kūrybos kelią – jis kūręs ir poeziją, ir prozą. Vis dėlto jis gana kukliai įvertino savo naująjį kūrinį ir prisipažino ypač mėgstantis knygos iliustracijas, o jeigu rašytų dabar, pasistengtų labiau.

„Pasakėčias“ iliustravęs grafikas Mikalojus Vilutis taip pat dalyvavo knygos pristatyme. Jis ypač pabrėžė kūrėjo ir kūrinio vientisumo būtinybę, kai autorius yra matomas per savo kūrybą. Iliustruotojas prasitarė, kad knygos paveikslėliai yra skirti vaikams, o tekstai – suaugusiems. M.Vilutis gyrė V.Landsbergį už žodžių, minčių ir knygos gražumą. Taip pat prisipažino stengęsis iliustruoti šią knygą kuo kukliau ir ne taip rėksmingai kaip įprastai, kad iliustracijos neužgožtų teksto.

Viena pagrindinių knygos minčių – sarkastiškas nepakantumas žmogaus ydoms. Knyga sudaryta iš smulkių pasakojimų, parašytų labai specifine Ezopo kalba, reikalaujančia didelio išmanymo. Ezopo kalba aktuali ir dabar, ne tik sovietmečiu, kai slepiantis už gyvūnų figūrų buvo šnekama apie visuomenės priespaudą.

„Ir dabar išlieka būtinybė kokiu nors būdu auklėti žmones ir valdžią“, – knygos idėją aiškino profesorius V.Landsbergis.