Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

10 būdų išgarsėti: Stefano Zweigo priesakai jaunam rašytojui

Stefanas Zweigas
Leidyklos nuotr. / Stefanas Zweigas
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Daugiau nei 500 austrų rašytojo Stefano Zweigo (1881–1942) tekstų, pasklidusių įvairiuose leidiniuose, niekada taip ir nebuvo išleisti knygos pavidalu. Tarp jų yra ir šis straipsnis, 1912 m. pasirodęs Vienos laikraštyje „Der Ruf“ su paantrašte „Priesakai jaunam rašytojui“.

Prisijunkite prie „15min knygų lentynos“ puslapio socialiniame tinkle „Facebook“ ir sekite naujienas apie literatūras bei dalyvaukite knygų konkursuose.  

Kadangi mūsų kritikai yra ne kritiški, o sentimentalūs, mūsų kraštuose šlovė pelnoma ne nuopelnais, o ilgaamžiškumu. Todėl jauniems ir kylantiems rašytojams pravers keletas patarimų. 

1.    Rūpinkis savo kūnu, kad galėtum pasenti. Mūsų krašte šlovė didėja ne sulig kiekviena knyga, o sulig kiekvienu jubiliejumi. Menas būti garsiam eina koja kojon su dietetika, menu ilgai gyventi. Turi atšvęsti penkiasdešimtąjį, šešiasdešimtąjį ir septyniasdešimtąjį jubiliejus. O jeigu sulauksi aštuoniasdešimties, gausi Nobelio premiją. 

2.    Rašyk daug ir nesirūpink kokybe. Non multum, sed multa. Gyvename šalyje, kur vertinamas stropumas, o darbštumas laikomas ne tik dorybe, bet ir prilyginamas talentui. Knygas rašyk storas, kadangi nuobodulys laikomas geros literatūros požymiu. Jei skaitytojų skonis pasikeis, keiskis ir tu. 

3.    Publikuok savo tekstus visur, kur gali. Reklamuokis visais įmanomais būdais, kad niekas negalėtų tavęs išvengti. Kad tavęs būtų visur pilna. 

4.    Pasirašyk po visais tau į rankas pakliūvančiais atsišaukimais, dalyvauk visose apklausose ir akcijose – nesvarbu, rūpi tau tai ar ne. Sudaryk įspūdį, kad tavo interesų ratas yra be galo platus, dalyvauk visur, kur tavęs nekviečia, kiškis į reikalus, kuriuose visiškai nenusimanai. Toks aktyvumas liudija, kad esi kūrėjas, o ne literatas. Jei būti literatu vėl bus madinga, žiūrėk patarimą Nr. 2.

Leidyklos „Tyto alba“ nuotr./Knygos viršelis
Leidyklos „Tyto alba“ nuotr./Knygos viršelis

5.    Literatūros kritikų patogumui susikurk sau specifinę nišą, tam tikrą prekės ženklą. Kitaip jį tau sugalvos kiti, be to, nemalonų. Taigi, pagarsink jį pats. Jei nieko nesugalvoji, pasivadink „vokiškuoju X“, tik X pakeisk tau patinkančio užsieniečio vardu. Palyginimas nebūtinai turi atitikti tikrovę, tai tik formalumas (kaip ir pats rašymas). Svarbiausia – išgarsėti.

6.    Kurį laiką būk neįvertintas rašytojas – arba vaizduok tokį, – taip įgysi daug draugų. Jei kuri tavo knyga perleista ne vieną kartą, nutylėk šį faktą. Kitaip ji bus laikoma niekam tikusia.

7.    Būk draugiškas. Įstok į visas gimtojo miesto draugijas, susirašinėk su visais. Niekada nepamiršk kitų pasveikinti (ypač jeigu pasirodo pranešimas laikraštyje). Jauniems rašytojams (beje, ir vyresniems) rašyk susižavėjimo kupinus laiškus. Rekomenduok savo leidėjui kiekvieną, kuris to prašo, negailėdamas komplimentų, bet visada įspėk jį privačiai. Sakyk kalbas visur, kur tik kas nors vyksta – pavyzdžiui, laidotuvėse, jubiliejuose, – nepamiršk, kad ir tavęs tai laukia (žr. patarimą Nr. 1).

8.    Periodiškai patirk kokią nelaimę arba susirk. Kuo didesnis pavojus gyvybei, tuo geriau. Nepamiršk, kad Tolstojaus, Strindbergo ir daugybės kitų rašytojų gyvybei turėjo iškilti mirtinas pavojus, kad jų amžininkai apskritai pastebėtų, jog jie dar gyvi (o apie Otto Ernstą ir Ludwigą Fuldą visi visuomet kalbėjo). Žodžiu, imk pavyzdį iš jų. Jie – tikri šio meno žinovai.

10.    Kai vesi, pasistenk, kad tavo namai garsėtų gera virtuve, įsigyk patogų krėslą ir visada turėk cigarų. Knygos – antraeilis dalykas, svarbiausia – geri draugai, būtent jie formuoja nuomonę apie tave. Menas – subjektyvus dalykas, todėl būtų klaida labiau rūpintis menu, o ne viešąja nuomone. Ją lengviau pelnyti, tad ir laikykis jos.

11.    Nesirūpink pomirtine šlove. Mūsų kraštuose ji neišvengiama. Miunchene yra leidėjas, kuris perleidžia visą pasaulio literatūrą, – vadinasi, ateis eilė ir tau. Bus išleisti netgi tavo laiškai, mat yra aibė žmonių, kurių gyvenimo tikslas – publikuoti kiekvieną bevertį, niekam nereikalingą popierėlį. Už šį žygdarbį jie pirmiausia taps docentais, paskui profesoriais, bet kol būsi gyvas, jie bus tavo priešai. Todėl gali ramiai sau mirti – žinoma, atšventęs daugybę jubiliejų (žr. patarimą Nr. 1), – nes tokių žmonių dėka tu gyvensi toliau. Visas tavo kūrybinis palikimas skirtas tam, kad vėlesnės kartos galėtų rašyti įvadus raštams, o leidėjams – tai būdas lobti iš autoriaus, kuriam nereikia mokėti honoraro, ir tokiu būdu kenkti gyviesiems. Taigi, venk būti amžininkas!

Lietuvių skaitytojams austrų rašytojas, dramaturgas, žurnalistas ir biografas Stefanas Zweigas puikiai pažįstamas iš knygų „Permainų svaigulys“, „Žmonijos žvaigždžių valandos“, „Kazanova“, „Erazmo Roterdamiečio triumfas ir tragedija“, „Magelano žygis“, „Marija Stiuart“, „Širdies nerimas“,  „Balzakas“, „Apie Zigmundą Froidą“, „Dvidešimt keturios valandos iš moters gyvenimo“, „Fušė“, „Marija Antuanetė“, „Marija Stiuart“ ir kt. Neseniai leidykla „Tyto alba“ perleido šio autoriaus autobiografiją „Vakarykštis pasaulis: europiečio prisiminimai“ – tai knyga apie Europos ir europietiškos civilizacijos žlugimą. Apie „saugumo ir kūrybinio proto pasaulio“ netektį. Apie intelektualų naivumą ir netikėjimą, apie ateinančią grėsmę, kurios niekas nenorėjo matyti ir įvardyti.  

Parengta pagal derstandard.at. 

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie 15min