Sudėtingi, ilgi romanai, tokie kaip Charleso Dickenso ar Williamo Faulknerio, ateityje nebebus rašomi, nes internetas pakeitė mūsų skaitymo įpročius, mano rašytojas Timas Parksas. Jo teigimu, modernūs skaitytojai yra pernelyg išsiblaškę, kad galėtų įvertinti rimtus literatūros kūrinius.
Šis autorius pritarė kito rašytojo Willo Selfo, neseniai pareiškusio, kad romanas kaip meno forma „miršta mūsų akyse“, mintims.
T.Parksas teigia, kad dėl elektroninio pašto, „Skype“, internetinių naujienų mes gyvename „nuolatinėje išsiblaškymo būsenoje“, skaitymo procesas nuolatos pertraukiamas. „Vis daugiau ir daugiau energijos reikia išeikvoti, norint išlaikyti kontaktą su knyga, ypač jei ji ilga ir sudėtinga“.
Vis daugiau ir daugiau energijos reikia išeikvoti, norint išlaikyti kontaktą su knyga, ypač jei ji ilga ir sudėtinga
Rašytojo teigimu, menas prisitaiko prie išorinių sąlygų ir šiuolaikinės prozos autoriai tai jau daro. Nors ir pripažindamas, kad vis dar yra autorių, rašančių sudėtingus, ilgus romanus (kaip pavyzdį jis paminėjo Karlą Ove Knausgaardą), jis teigia, kad šių knygų tekstai radikaliai skiriasi nuo XIX ir XX amžiaus pradžios rimtosios literatūros tekstų. Jis teigia, kad net Philipas Rothas, kuris prieš penkerius metus pranašavo, jog knygos nesugebės konkuruoti su ekranais, savo ilgesniuose romanuose prisitaikė prie modernių skaitymo įpročių.
T.Parksas teigia, kad „elegantiškos, išskirtinės kalbos romanai, turintys delikačią koncepciją ir sudėtingą sintaksę, ateityje bus skeliami į vis trumpesnius skyrius, siūlydami dažnas pauzes, kad mes galėtume pailsėti“. Jo teigimu, didesnės apimties romanuose bus pasikartojančių formulių, struktūra bus formuojama taip, kad romaną galima būtų tęsti ir skaityti po nuolatinių pauzių.
Sulaukė kitų rašytojų pasipiktinimo
Šios rašytojo mintys išsyk sulaukė kai kurių autorių pasipiktinimo. Jam buvo priminti tokie romanai kaip Eleanor Catton „The Luminaries“, Donna Tartt „The Goldfinch“, Hilary Mantel „Wolf Hall“, teigta, kad pranašystės apie romano pabaigą kartotos jau seniai, tačiau taip ir neišsipildo.
Garsus rašytojas Johnas Banville teigė nemanantis, kad sudėtingus kūrinius kada nors skaitė daug žmonių. „Dėl technologijų mes intelektualiai nepasikeitėme“, – sakė jis. J.Banville teigė, kad jam visai nerūpi, jog žmonės nustos skaityti Viktorijos laikų romanus, nes tai, ką jie gauna skaitydami tokias knygas, gali gauti iš televizijos. „Atvirai sakant, aš nelabai pasigesiu ir Faulknerio“, – sakė jis.
Daugeliui žmonių meno nereikia – jie gauna grožio pojūtį iš kitur
„Booker“ premijos laureatas sakė, kad romanai, kokius jis rašo dabar, išgyvens, tačiau jie bus skirti mažumai. J.Banville sako, kad tai jam nelabai rūpi – anot autoriaus, kiekvienas kažko vertas rašytojas turi apie 2000 skaitytojų. „Daugeliui žmonių meno nereikia – jie gauna grožio pojūtį iš kitur“, – sakė J.Banville.
„Costa“ premija už knygą „The Innocents“ apdovanota Francesca Segal teigė norinti galvoti, kad T.Pakso pranašystės nepasitvirtins. Ji sakė esanti tikra, kad komercinių knygų autoriai prisitaikys prie naujų skaitymo įpročių, tačiau komercinės knygos visuomet prisitaikydavo prie rinkos poreikių. Tačiau ji mano, kad visuomet bus skaitytojų, kuriems reikės ir kitokios, nebūtinai lengviausiai prieinamos kūrinių formos. „Bet kuriuo atveju, nuraminti gali faktas, kad kiekviena karta visuomet pranašauja savo pačios nuosmukį“, – sakė ji.
