Naujienas apie knygas sekite ir tinkle „Facebook“. Spauskite čia!
– Kokios knygos dabar guli prie Jūsų lovos?
– Šiuo metu skaitau Davido Eaglemano knygą „Incognito“ apie žmogaus smegenis. Aš visuomet domėjausi psichologija, taigi man labai svarbios žinios apie tai, kas veikia mūsų mąstymą. Kultūrizmo srityje aš garsėjau tuo, kad sugebėdavau psichologiškai paveikti savo priešininkus minčių triukais. Būtų buvę gerai tuo metu turėti šią knygą, nes tai, ką aš darydavau, buvo visiški niekai, lyginant su tuo, kas aprašyta čia.
– Kokia paskutinė Jūsų perskaityta knyga buvo išties gera?
– Walterio Isaacsono parašyta Steve'o Jobso biografija. Aš mėgaujuosi girdėdamas istorijas apie žmones, kurie turėjo nuostabias idėjas; o kai kalbame apie idėjas, Steve'as Jobsas neabejotinai privalo būti paminėtas. Jis buvo tikras revoliucionierius. Mane įkvepia skaitymas apie žmogų, kuris matė pasaulį, įsivaizdavo jį geresnį ir galiausiai realizavo savo idėjas.
Aš pažinojau Steve'ą, kuomet buvau Kalifornijos gubernatoriumi, jis norėjo mums padėti priimti įstatymą, skatinantį organų donorystę. Steve'as pamatė, ką reiškia, kai skubiai reikia organo transplantacijai, jis galėjo nesunkiai sumokėti už šią operaciją, ir tiek. Tačiau jis įsivaizdavo, kad viskas turėtų būti visiškai kitaip, ir norėjo, kad įstatymai būtų perrašyti – tam, kad tai būtų galima daryti lengviau. Jis padarė reikiamą darbą, mes galėjome pasiekti, kad šis įstatymas būtų priimtas. Manau, kad jo sugebėjimas užjausti turėtų būti pažymimas labiau, kalbant apie jo palikimą. Jo gyvenimo istorija yra didžiausios Kalifornijos svajonės išsipildymas.
– Kokį literatūros žanrą labiausiai mėgstate? Ar yra kažkoks literatūrinis pomėgis, dėl kurio gėdijatės?
– Aš teikiu pirmenybę negrožinei literatūrai, ypač biografijoms ir istorinėms knygoms. Gali visą savo gyvenimą praleisti skaitydamas istorines knygas ir vis tiek dar reikėtų kelių gyvenimų, kad pakankamai perskaitytum. Savo dienotvarkėje neturiu pakankamai laiko skaitymui, taigi, kai prisėdu skaityti knygą, noriu būti tikras, kad tai didi istorija, kuri įkvepia ir pamoko. Kelios iš mėgstamiausių mano knygų yra apie politiką, pavyzdžiui, Ronaldo Reagano autobiografija „An American Life“, puiki antologija apie Lou Cannoną, Jameso Wooteno „Dasher: the Roots and the Rising of Jimmy Carter“. Žinoma, aš daugybę kartų jau minėjau, kaip smarkiai Miltono ir Rose Friedman „Free to Choose“ paveikė mano ekonomines pažiūras.
– Kokias knygas rekomenduotumėte žmogui, siekiančiam gubernatoriaus posto?
– Manau, Doris Kearns Goodwin „Team of Rivals“ yra labai svarbi. Šių laikų politikai turi daug ko pasimokyti iš Lincolno. Manau, svarbiausia pamoka yra ta, kad, nepaisant politinių pažiūrų, neturėtume vienas kito vertinti kaip priešų. Mes galime nesutarti dėl to, kuria kryptimi turėtų eiti šalis, tačiau galų gale juk visi norime tarnauti savo valstybei. Lincolnas davė svarbią pamoką, paskirdamas savo kritikus ir politinius priešus dirbti savo kabinete. Jis norėjo, kad jam patarinėtų geriausi protai. Ne respublikonų ar demokratų protai. Tiesiog geriausi protai. Visi mes galime iš to pasimokyti.
– Ar atradote sau knygų, kurios itin gerai sugeba atskleisti gyvenimą Kalifornijoje?
– Manau, bet kuri Kevino Starro knyga puikiai įgyvendina šį tikslą. Niekas, niekas nenusimano geriau apie Kaliforniją už Keviną Satrrą. Kuomet aš kandidatavau į gubernatoriaus postą, skaičiau gausybę brifingų santraukų, tačiau nei viena jų neišmokė manęs tiek, kiek pietūs su Kevinu. Jis yra neįtikėtinas istorikas, visuomet rašantis taip, kad sugeba sudominti pasakojamu dalyku. Iki šiol kiekvieną kartą susitikęs su Kevinu sužinau kažką naujo.
– Jeigu reikėtų parinkti kažkurią knygą, kurią turėtų perskaityti prezidentas, kuri tai būtų?
– Niekada negalėčiau parinkti vienos konkrečios knygos prezidentui. Yra tiek daug dalykų, kuriuos reikia sužinoti. Aš turėčiau pasakyti: „Čia yra knyga apie tai, kaip Eisenhoweris kūrė greitkelių sistemą, taigi galėtumėte perskaityti, kaip įgyvendinama šalies statymo vizija, nes mums ir vėl reikia statyti. Čia yra knyga apie tai, kaip mes vystėme dabartinę energetikos politiką, nes mums reikia mokytis iš jos planuojant ateities energetinius poreikius“. Tuomet aš paduočiau instrukciją, skirtą vaikų darželio auklėtojams, ir pasakyčiau: „Jums prireiks to, kuomet turėsite reikalų su Kongresu“.
– Kurias knygas labiausiai mėgote vaikystėje?
– Vaikystėje dažnai skaitydavome Peterio Roseggerio kūrinius, jis buvo tikras herojus Stirijoje, mano gimtinėje. Jis rašė neįtikėtinas istorijas, kurių veiksmas vyko mūsų regione, taigi, jis buvo vienas iš mėgstamiausių mano autorių.
Mes taip pat nuolatos skaitydavome tas siaubingai smurtines brolių Grimmų pasakas. Žinokite, tos „nušlifuotos“ pasakų versijos nė iš tolo neprilygsta siaubingoms istorijoms, kurias skaitėme mes. Nieko nuostabaus, kad prisiskaitęs brolių Grimmų pasakų mano brolis taip įsibaugindavo, kad bijodavo vienas grįžti namo.
Tačiau visgi turėčiau pasakyti, kad Karlo May'aus knygos buvo mano mėgstamiausios. Šis vokietis rašytojas niekada nematė tikro kaubojaus ar indėno, tačiau sugebėjo rašyti fantastiškas istorijas apie išmintingą apačių vadą Vinetu ir jo kaubojų draugą Old Šeterhendą. Šie pasakojimai davė man vertingą pamoką apie tai, kad galima sutarti nepaisant skirtumų, tačiau dar svarbiau yra tai, kad jos atvėrė man pasaulį ir parodė langą į Ameriką. Aš iki šiol nesuprantu, kaip Karlas May'us sugebėjo taip aprašyti vietoves, kurių nematė, tačiau žinau, kad visos tos istorijos apie kaubojus išsyk patraukė mano dėmesį ir paskatino sužinoti viską, kas įmanoma, apie Ameriką.
– Jeigu galėtumėte susitikti rašytoją (gyvą ar jau mirusį), kas jis būtų? Ką norėtumėte iš jo sužinoti?
– Winstonas Churchillis. Jis yra vienas iš mano herojų, ir kai žiūriu į visas tas knygas, kurių parašymui jis kažkokiu būdu surado laiko, tai tiesiog nesuvokiama. Būti tokiu svarbiu žmogumi šiuolaikinėje istorijoje ir tuo pačiu metu rašyti neįtikėtinas knygas apie istoriją... Norėčiau pakalbėti apie tai, kaip jis sugebėjo rasti laiko būti puikiu lyderiu ir rašytoju. Jeigu yra žmogus, kuris demonstruoja mums istorijos jėgą, tai yra būtent jis. Nuvalkiotas posakis, kad istorija kartojasi, tačiau kuomet skaitai Churchillio kalbas, kuriose jis priešinasi idėjai tartis su Hitleriu, arba kaip jis perspėja apie šaltąjį karą, supranti, koks nuostabus jis buvo. Jis buvo žaidimo priešakyje, o laisvu metu rašė istorines knygas ir studijavo istoriją.
– Koks paskutinis filmas, paremtas knyga, jums labiausiai patiko?
– Aš mėgstu viską, kas susiję su „Hariu Poteriu“. Tai nuostabi, didinga kelionė su puikiais personažais, ir manau, kad apie šiuos nuotykius puiku tiek skaityti, tiek stebėti juos filmuose. Mane labai įkvepia sėkmės istorijos, ir šioje srityje sunku nukonkuruoti J.K. Rowling. Pažvelkite patys: vieniša su sunkumais susidurianti mama tapo tuo, kuo ji yra dabar. Tai neįtikėtina. Mėgstu panašias istorijas, ir jos asmeninė biografija yra ne mažiau didinga nei jos sukurti pasakojimai apie Harį Poterį.
