Baigėsi Europos Sąjungos atstovybės Kinijoje, kartu su Europos šalių ambasadomis bei Kinijoje įsikūrusia literatūros organizacija „Bookworm“ paskelbtas trumposios prozos konkursas „Flash Europa 28“ jauniesiems ES rašytojams.
„Flash Europa 28“ – tai itin trumpos prozos konkursas, ne tik kvietęs jaunus rašančiuosius prisistatyti kinų auditorijai, bet ir Kinijos skaitytojams iš arčiau pažinti Europos Sąjungos šalyse gyvenančių žmonių pajautas, kultūrą. Visų 28 Europos Sąjungos šalių piliečiai, kuriems ne daugiau kaip 28 metai, iki rugsėjo pirmosios buvo kviečiami teikti savo kūrinius iki 500 žodžių. TKPC sulaukė maždaug trisdešimties jaunuolių darbų, kuriuos pasikvietė vertinti literatūrologę Jūratę Čerškutę.
Šis konkursas – tai galimybė kinų skaitytojams geriau pažinti Europą ir galimybė jauniesiems europiečiams papasakoti savo versiją apie pačių šalį.
Anot Joanna‘os Karmasz, šio projekto koordinatorės Europai, kalbant apie konkursą, visų pirma yra labai svarbios tarpkultūrinė ir tarpkalbinė patirtys: „Šis konkursas – tai galimybė kinų skaitytojams geriau pažinti Europą ir galimybė jauniesiems europiečiams papasakoti savo versiją apie pačių šalį. Tačiau pažintinis tikslas nėra vienintelis – projektas yra nukreiptas į geros literatūros sklaidą.“
J. Čerškutė, vertinusi Lietuvos jaunųjų rašančiųjų kūrinius, dalindamasi įspūdžiais pasakoja, kad ją nuvylė kai kurių tekstų senamadiškumas – temų ir ypač raiškos prasme: „Čia iš karto darau esminę pastabą, kad vertybių hierarchija su apdulkėjusiu mąstymu neturi nieko bendro. Skaitant tekstus pasigedau ir jaunatvės – azarto, šėlo, drąsių bandymų ir žaidimo su pasakojimo forma, netikėtos raiškos, įmantrios durnystės, kitaip tariant – eksperimentavimo. Galiausiai, – nežinau, ar nustebino, ar nuvylė, bet pasigedau gerų intriguojančių istorijų, apskritai naratyvo“.
Apskritai kalbant apie visus atrinktus autorius, džiugina tai, kad jų tekstai buvo kūrybiški, įdomūs. O tai, kad ir kokie skeptiški būtume, teikia gražios ir šviesios vilties.
Bet kuriuo atveju, – atsirado ir tokių tekstų, kurie nekėlė diskusijų ir, anot J. Čerškutės, buvo beveik idealiai atitinkantys flash fiction žanro reikalavimus: „<...> apėmė begalinis džiaugsmas tas istorijas radus, ypač tokias, kokias parašė Gediminas Kukta („Pastoralė“), Viktorija Valiukonytė („Paskutinioji Muselė“) ar Sigita Tamošauskaitė („Leidžiantis nuo stačios gatvės“). Maloniai nudžiugino, kad Justinos Eltermanas „Saudade“ tarsi novatoriškai pratęsia Gabijos Grušaitės romane „Neišsipildymas“ fiksuotą jaunosios kartos pasaulėjautą ir netikėtą stilistinę raišką. Apskritai kalbant apie visus atrinktus autorius, džiugina tai, kad jų tekstai buvo kūrybiški, įdomūs. O tai, kad ir kokie skeptiški būtume, teikia gražios ir šviesios vilties“.
Tarptautinių kultūros programų centras perduoda jaunųjų rašytojų kūrinius Kultūros ministerijai, – kuri, bendradarbiaudama su Lietuvos Respublikos ambasada Kinijoje, toliau organizuos vertimus į kinų kalbą ir jų sklaidą.
