Audronė Urbonaitė: lietuviai, jūs nežinote, kas dedasi už nugaros!

„Mano knyga yra bandymas pateikti autoironišką vaizdą, kas esame mes, lietuviai, papasakoti istoriją, kuri palietė mane, ir pabandyti iš visko pasijuokti“, – taip trumpai rašytoja apibūdino naująjį kūrinį.

Romano „Cukruota žuvis“ tema − globalizacija, visa jėga įsiveržusi į penkiasdešimtmetės žurnalistės gyvenimą. Sūnus palieka moteriai prižiūrėti kinės pagimdytą anūkę, kuri netikėtai pradingsta. Jos ieškodama herojė iš pradžių blaškosi po Vilnių, po paslaptingą šio miesto kinų pasaulį, o paskui ir po Kiniją, kur tikisi rasti savo anūkės motiną.

„Knygoje daug kalbu apie kinų invaziją. Mano idėja, kad visi žmonės ir tautos turi labai aiškiai suvokti, ko jie nori ir ko bijo. Lietuviai, jūs tikrai nežinote, kas už jūsų nugaros dedasi! Jei valgėte keliuose kinų restoranuose – tai nereiškia, kad pažįstate kinus. Jūs nežinote, kas jūsų ir manęs laukia“, – tikino autorė, pridūrusi, kad Lietuvoje tikriausiai pažįsta visus kinus, kurių, anot jos, yra daugiau nei manome.

Be kinų temos, A.Urbonaitė knygoje pristato trijų skirtingų epochų herojų moteriškąją liniją.

„Poreikis pasiduoti ir atsiduoti yra kiekvienoje moteryje. Šia knyga labai noriu moteris paraginti daryti tai, ko jos nori. O jei moterims ateina noras ką nors aptarnauti plačiąja – filosofine – prasme, tegul pirmiausia jos pagalvoja, ar joms to tikrai reikia“, – į skaitytojas kreipėsi vėžį prieš septynerius metus nugalėjusi žurnalistė.

„Pirma knyga „Posūkyje – neišlėk“, kurią parašiau ligoninėje, pajutusi, kad po mėnesio manęs gali nebebūti, turėjo būti suprantama visiems, kurie yra sirgę kokia nors liga. Kai tau nutinka kas nors beviltiško, tu viską permąstai ir visa, kas nesvarbu, atkrinta. Išryškėja baisus troškimas pagaliau daryti, ką nori, – prisiminė A.Urbonaitė. – O ši knyga yra platesnio konteksto, ji nėra lengvai skaitoma – po detektyvo forma slypi visai nedetektyviniai dalykai, kuriuos kiekvienas skaitytojas supras savaip.“