Tai knygelė apie žinomo lenkų rašytojo, dailininko, tragiškai žuvusio Antrojo pasaulinio karo metu, Bruno Schulzo (1892-1942), „Cinamoninių krautuvių“ autoriaus, vaikystę. B. Šulcą išgarsino jo trumpi pasakojimai, todėl jis pagrįstai laikomas vienu geriausių dvidešimtojo amžiaus lenkų prozininkų.
Brunas yra žydų berniukas. Didoka galva ir kiek nerangių judesių, dėl ko jis nejaukiai jaučiasi šiame pasaulyje ir yra linkęs į uždarumą. Tačiau tai netrukdo būti smalsiam ir dėmesingam, ypač savo tėčio keistenybėms ir jo užburiančiam gebėjimui žavėtis kasdieniais gyvenimo dalykais.
Tėčio jis, deja, netenka anksti, tačiau nenorėdamas su juo išsiskirti, atgaivina tą magiškąjį tėčio pasaulį savo piešiniuose ir apsakymuose, kupinuose svajų, ilgesio ir vaizduotės proveržių.
Iš vaikystės atėjęs tėčio paveikslas tampa vienu stipriausių Bruno kūrybos impulsų
Iš vaikystės atėjęs tėčio paveikslas tampa vienu stipriausių Bruno kūrybos impulsų. Iki lemtingojo 1942-ųjų rudens, kuomet vienas nacių karininkas rašytoją nušauna gatvėje, Drohobyčiaus gete netoli Lvovo.
„Vargu, ar kas Galicijoje būtų galėjęs pagalvoti, kad vieną dieną šis žydų berniukas – drovus ir uždaras, neryžtingas ir nerangus dėl savo didelės galvos – taps vienu garsiausių Europos rašytojų. Ir net nebūtų galėjęs įsivaizduoti, kad jo žūtis bus tokia tragiška ir beprasmė. Žodžiai ir piešiniai, subtilūs ir jaudinantys kaip „Cinamoninės krautuvės“, skirti Brunui Šulcui atminti.“
Šia knyga rašytoja ketina supažindinti jaunąją kartą su žymaus avangardisto gyvenimo istorija ir jo mitiniu vaikystės pasauliu. Atskleisti nacių persekiotų žydų kasdienybę ir žlugusias getuose gyvenusių žmonių viltis.
Antisemitizmas pasaulyje vis dar yra skaudi problema, kurios mastai tendencingai plečiasi ir turi įtakos žydų bendruomenės saugumui, todėl mokymas apie Holokaustą turėtų būti vienas svarbiausių žmonijos tiklsų.
Laimėtos premijos: Neapolio literatūros premija (Premio Napoli), Lauros Orvieto vardo vaikų literatūros premija (Premio di Letteratura per Ragazzi Laura Orvieto).
