Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Daugiabučių eroje poetai išnyks kaip dinozaurai

„Komunalinis bliuzas“ muliažas
„Komunalinis bliuzas“ muliažas
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Du rašytojai – poetas, kurio plunksna parašyti eilėraščiai buvo apdainuoti II pasaulinio karo metu, ir tinklaraštininkas, socialiniuose tinklaraščiuose mankštinantis smegenis buhalterių ir namų šeimininkių “armijoms” – dalijasi mintimis apie kūrybą ir kūrėją “vakar” ir “šiandien”.

15min.lt pristato du pašnekovus: poetą, vertėją, žurnalistą, redaktorių Vacį Reimerį ir Virgilijaus Šimaičio slapyvardžiu pasivadinusį pirmosios lietuviškos mobiliosios knygos autorių.

Kas Jums, kaip rašančiam žmogui, yra kūryba? Koks yra kuriančiojo santykis su šiandiena?

V.Reimeris: Kūryba visuomet buvo savotiškas žmogaus veržimasis į nežinią ir siekis iš tos nežinios kažką išgriebti. Ji, manau, keičiasi kartu su pačiu žmogumi, jog kalba, gyvenimo būdu. Ypatingai kultūros reikalai pasikeitė pačiu paskutiniu metu, kadangi žmonės išrado labai daug naujų technologinių dalykų.

Žmonės mažiau laiko turi knygai, kultūrai. Užsiėmę verslais, rūpesčiais. Verslo visuomenė turi savo interesą: pirmoje vietoje pelnas, noras kažką įsigyti. Visi labai nori praturtėti, ir kuo greičiau. Ir kultūrai, jeigu sukonkretinsime, literatūrai, darosi sunkiau kvėpuoti.

Kaip manote, su kokiomis didžiausiomis problemomis susiduria dabarties autorius?

V.Reimeris: Mano manymu, knygos, o ypatingai poezijos santykis su vartotoju, t.y. skaitytoju, šiandien yra apgailėtinas. Kodėl? Rimto autoriaus knyga šiandien išspausdinama 500 – 600 tiražu. Jeigu išleidžia 1000 egzempliorių – tai jau „kažkas“... Tačiau, blaiviai pamąsčius, ką reiškia 1000 knygų kad ir tokiai nedidelei Lietuvai? Bibliotekos neturi lėšų įpirkti visų knygų. Tai koks likimas knygos, kurios padauginta kad ir 1000 kopijų? Kur tos knygos nukeliauja? Kiek daug žmonių pasiekia? Mes gi nerašome patys sau, o bendraujame su žmonėmis. Natūraliai kyla klausimas: kiek tave dar kas skaito, kas tavo knygas paima į rankas? O juk taip norisi būti artimame santykyje su skaitytoju, jausti jo dėmesį, akis, širdį, atsiliepimus...

Ir nejučiomis, bent jau mūsų kartos autoriai, prisimena, kad buvo laikai, kai mūsų knygas išleisdavo 8000, 10 000 ar netgi 12 000 tiražu. Visos bibliotekos gaudavo jas. Jau nekalbant apie tokius klasikus kaip Maironį ar Nerį, kurių poezijos rinkinius spausdindavo kartais net 30 000 tiražu... Be to, knygos tais laikais buvo nebrangios. Šiandien juk knyga tapo prabangiu malonumu. Tokia dabartinė tikrovė verčia mus šiek tiek ir paliūdėti.

Kaip poezijos mylėtojas, sakykite, o ar pakito žmogaus santykis su poezija? Ir ar pakito pati poezija?

V.Reimeris: Žinote, mes, vyresnės kartos autoriai, pirmiausia prisimename ideologinius laikus. Jie buvo suvaržyti, riboti, ne viską buvo galima į knygą sudėti, ką norėjai. Į leidyklą nunešęs rankraštį pirmiausia išgirsdavai klausimą: „O apie tą yra čia eilėraštis ar ne?..“ Turėdavo būtinai būti kažkoks vienas kitas posmas paskirtas partijai ar Leninui. Tačiau, nežiūrint visų suvaržymų, Lietuvoje buvo galimybė plačiau pasireikšti. Na, o šiandien sparnai jau visai laisvi: kas ką nori, tas tą rašo.

Man patinka poezija, kur mintis svarbiausia, bet jos išraiškai, jos įkūnijimui taip pat yra keliami dideli reikalavimai. Kitaip tariant, eilėraštis turi būti ne tik turtingas vaizdingumu, bet ir turėti aiškią mintį bei išraišką. Ne tik ritmą, bet ir eufoniją

Kaip 20 savo gyvenimo metų paskyręs darbui su literatūros ir meno tekstais žmogus, galiu pasakyti, jog mačiau, ko nematęs! Skaitau kitą syki ir galvoju, na kaip taip galima rašyti? Ne tik, kad be didžiųjų raidžių ar sintaksės, bet ir be aiškios minties! Tiesiog minčių, metaforų sangrūda. O aš, žinote, esu tos tradicinės linijos atstovas... Man patinka poezija, kur mintis svarbiausia, bet jos išraiškai, jos įkūnijimui taip pat yra keliami dideli reikalavimai. Kitaip tariant, eilėraštis turi būti ne tik turtingas vaizdingumu, bet ir turėti aiškią mintį bei išraišką. Ne tik ritmą, bet ir eufoniją.

Galbūt tik mano tokia pozicija, kad turi būti išreikšta mintis nuo A iki Z. Prisimenu dar iš Smetonos laikų, berods A. Jakštas yra pasakęs apie tokią pakitusią kūrybą: „Nei ritmo, nei rimo, nei prozos geros“. Eilėraštis labai „suprozėjo“, ir kartais net tos prozos nėra. Ir štai, kas bus rytoj, kas bus už 50 metų? – Nežinau. Bet man netyčia susidėjo toks posmas:

"Kadais pablogėjus planetos aurai

Išnyko keisti padarai - dinozaurai

Dabar vėl į blogį grimztant planetai

Kaip žemės keistuoliai išnyks poetai"

 

Kaip žemės keistuoliai... Nes iš tikrųjų dabar kartais tikrai gali būti pavadintas keistuoliu.

 

Kiekvienu laikmečiu menas atliko tam tikrą skirtingą funkciją. Moderniais laikais menas siekia šokiruoti žiūrovą/skaitytoją/klausytoją. XIX - XX sandūroje literatūra Lietuvoje kurstė tautinį atgimimą. Koks galėtų būti šiandieninio lietuvių rašytojo tikslas? Ar jūs pats, rašydamas knyga, siekėte nustebinti/pamokyti/šokiruoti/priversti susimąstyti skaitytoją?

V.Šimaitis: Šiuolaikinio lietuvių rašytojo tikslas būtų ne tik pravirkdyti armiją savo nuolatinių skaitytojų - buhalterių bei namų šeimininkių, bet ir sukelti magnetinę audrą vieno kito užjūrio gyventojo galvoje. Bent jau tiek, kad užvertęs paskutinį knygos puslapį, aukščiau minėtas skaitytojas apsilankytų gaublių parduotuvėje ir apytiksliai išsiaiškintų, kur yra Lietuva, šalis padovanojusi pasauliui tą aplodismentų vertą rašytoją.

Na, o mano pirmos knygos tikslas buvo atrasti skaitytojui save tarp N personažų, radus - pasijuokti, pasijuokus - susimąstyti, kodėl juokiesi iš savęs.

"Komunalinis bliuzas" muliažas. Autorius V.Gundajevas
"Komunalinis bliuzas" muliažas. Autorius V.Gundajevas
 

Papasakokite (nors ir glaustai) – apie ką jūsų knyga? Kas apskritai įkvėpė rašyti knygą?

V.Šimaitis: "Komunalinis bliuzas" - socialinių miniatiūrų romanas. Tai - knyga apie didmiesčio daugiabutį, ten gyvenančius žmones bei nuostabius kaimyniškus santykius. Šis kūrinys gimė kaip tinklaraštis (žmonių kalba - blog'as), o vėliau buvo išleistas ir Vagos leidyklos. Knyga buvo mano bandymas supažindinti skaitytoją su daug charakterių naudojant nedaug teksto.

Kūrybai netrukdė jokie redaktoriai ir direktoriai, o ką tik publikuoto teksto skaitytojas buvo beveik šalia, kažkur kitoje ekrano pusėje. Eksperimentavimas yra kelias į atradimus, kad ir ne pats tiesiausias, tačiau suteikiantis malonumą mėgautis procesu.

Kaip manote, ar kūrėjas gyvena du atskirus gyvenimus (t.y. kūryba nesisieja su asmeniniu gyvenimu), ar kūryba vis dėlto yra biografiška (A. Škėmos, S. Neries atvejai)?

V.Šimaitis: Kiekvienoje smegeninėje, šiek tiek kairiau tos vietos, kur saugoma daugybos lentelė, slypi nuostabiausia žmonijai tekusi dovana - fantazijų mašina. Ne paslaptis, jog sapnai yra tikrovės nuotrupų dėlionė - lygiai tas pats principas galioja ir kūrybai. Rašytojas save įkūnija įvairiausiais pavidalais: kartais pasiekdamas tikrovėje neįgyvendintus tikslus, kartais prisimindamas bandelių kvapą 1970-aisiais, kartais gerokai pameluodamas.

Kiekvienoje smegeninėje, šiek tiek kairiau tos vietos, kur saugoma daugybos lentelė, slypi nuostabiausia žmonijai tekusi dovana - fantazijų mašina

Riba tarp kūrėjo ir teksto neegzistuoja, tačiau idėjas diktuojantis vidinis balsas kiekvienam duotas tik vienas. Šią teoriją įrodo faktas, kad retas rašytojas šokinėja tarp žanrų, o taip yra todėl, jog žaismingos asmenybės linkusios rašyti apie trolius ir nykštukus, empatiškos - apie vargą ir nepriteklių, logiškos - narstyti sudėtingas bylas ir t.t.

Rašančiųjų, veikiausiai, yra nemažai, tačiau tik maža dalis talentingų žmonių savo gyvenimo metu sulaukia pripažinimo. Kodėl yra rašoma iš viso? Gal rašymas - savotiškas dvasinis anestetikas? Kodėl rašote Jūs?

V.Šimaitis: Sakyčiau ne anestetikas, o opijatas, nes priklausomybė ir kiti šalutiniai poveikiai - neišvengiami. Man rašymas yra žaidimas su žodžiais, perkeltine prasme kažkiek primenantis laivų statybą - galutinis rezultatas arba plaukia, arba rekonstruojamas į pakrantėje prišvartuotą restoraną.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie 15min