Neseniai pasirodžiusios knygos jaunimui „Niko kelionė per laiką ir erdvę: nuotykiai kvantiniame pasaulyje“ (iš ispanų k. vertė Pranas Juozas Žilinskas, išleido „Tyto alba“) autorė – ispanų fizikė, kvantinės optikos daktarė Sonia Fernández-Vidal. Mokslininkė ir rašytoja dėsto Nepriklausomame Barselonos universitete, yra parašiusi jau tris knygas. „Niko kelionė per laiką ir erdvę“ išversta į 12 kalbų, mielai skaitoma ir jaunimo, ir suaugusiųjų turbūt todėl, kad autorė sugeba kvantinę fiziką paversti nuotykių romanu, papasakoti paprastai sudėtingus dalykus.
„Gyvename kintančioje, savarankiškoje sistemoje. Mes – šios sistemos dalis. Su savimi nesusigyvenantis organizmas yra pasmerktas”, – sako autorė. Knyga paaugliams „Niko kelionė“ – nebe pirma, ir nebe pirmą kartą jos knygos atsiduria tarp populiariausiųjų. Tuo net sunku patikėti, turint omeny jos temą – kvantinę fiziką.
Matydama švieselių jūrą, galvodavau: kas mes ir ką mes čia iš viso darome? Jūros toliai įkvepia norą atrasti, ištirti, mąstyti, aplenkti savo mintis ir judėti į priekį
S. Fernández-Vidal gimė 1978 m. Barselonoje, didelę dalį vaikystės praleido Mataro mieste, Katalonijoje. „Vaikystėje pamėgau netoli namų esantį kyšulį: straksėdavau tarp akmenų ir nusigaudavau iki smailiausios vietos. Tada stebėdavau prieš mane atsivėrusią beribę jūrą. Jos neaprėpiamybė mane labai jaudino, panašiai kaip naktinis dangus. Matydama švieselių jūrą, galvodavau: kas mes ir ką mes čia iš viso darome? Jūros toliai įkvepia norą atrasti, ištirti, mąstyti, aplenkti savo mintis ir judėti į priekį“, – pasakojo fizikė ir rašytoja.
2003 m. S. Fernández-Vidal dirbo Europos branduolinių tyrimų centre prie Didžiojo hadronų priešpriešinių srautų greitintuvo projekto. Neseniai ji išleido trečiąją savo knygą – „Pusryčiai su dalelėmis“ ir, kaip pati sako, dabar darys pertrauką. Trys knygos per trejus metus – ne juokai.
Apie mūsų pasaulį ir aplinkosaugą mokslininkė ir rašytoja sako: „Žmonės turi liautis manyti, kad Žemė – tai kažkoks savaiminis mechanizmas, kurio nusidėvėjusias ar sugedusias detales bet kada galima pakeisti. Tai gyva, savarankiška sistema, tačiau kiekvienas iš mūsų esame jos dalis. Todėl negalima kariauti su savimi pačiu. Kai visi tai suvoks, labai daug dalykų savaime susitvarkys ir Žemė nebekentės.“
Interviu ispanų tinklalapiui revistafusion.com Sonia Fernández-Vidal papasakojo ir tai, kas yra kvantinė logika.
– Apie ką knyga „Niko kelionė per laiką ir erdvę: nuotykiai kvantiniame pasaulyje“?
– Pagrindiniam veikėjui Nikui keturiolika metų. Jis nesupranta fizikos ir turbūt dėl šios priežasties jos neapkenčia. O į mokyklą eiti reikia... Kartą ant jo kambario lubų iš kažkur atsiranda užrašas: „Jeigu nori, kad vyktų kitokie dalykai, nekartok to paties.“ Tad Nikas, užuot ėjęs įprastu keliu, pasuka kitu ir... patenka į keistą ir įdomų kvantinį pasaulį. Šiame pasaulyje materija su antimaterija žaidžia futbolą, Šrėdingerio katinas yra podraug ir gyvas, ir miręs, laikrodžių krautuvėlė rodo reliatyvų laiką, o keliaujama – kiaurai sienas.
Šiuolaikinė fizika kupina mįslių. Nebūtina eiti kiaurai sienas, kad pasinertum į kvantinį pasaulį. Šioje knygoje pasakojama istorija parodo, kad didžiausi stebuklai slypi visai šalia ir juos atrasti gali bet kas, bent kartą išsukęs iš įprasto kelio.
– Papasakokite apie save.
– Gimiau ir gyvenu Barselonoje. Esu kvantinės fizikos specialistė. Nebetikiu politikais. Veikiau esu dvasinga, nei tikinti. Mėgstu medituoti.
– Iš ko gi viskas susideda?
– Iš kvarkų ir elektronų.
– Viskas, viskas?
– Viskas viskas.
– O kaip jie atsirado?
– Didžiojo sprogimo metu.
– Kur jie buvo anksčiau?
– Nėra jokio „anksčiau“. Laikas ir erdvė yra čia ir dabar, tik sunku tai suvokti. Galime prisigalvoti tiek visatų, kiek širdžių dūžių nuaidi kiekvieną sekundę, ar vienu metu įvykstančių didžiųjų sprogimų skirtingose dimensijose...
Nėra jokio „anksčiau“. Laikas ir erdvė yra čia ir dabar, tik sunku tai suvokti
– Tai kas yra „kvarkas“?
– Kvarkas – smulkiausias elementariųjų dalelių komponentas. Kiekvieno atomo branduolys yra sudarytas iš protonų, o protonai sudaryti iš kvarkų.
– Iš ko sudaryti kvarkai?
– Tai elementariosios dalelės. Jų esama labai įvairių – dažniausiai pasitaiko krintantieji ir kylantieji kvarkai.
– O elektronai?
– Tai dalelės, sudarytos iš dar smulkesnių dalelių ir krūvio, dėl to jos nuolat zuja aplink branduolį. Įsivaizduokite, kad atomo branduolys – tai stiklo rutuliukas vidury futbolo lauko. Tuomet elektronas būtų adatos galvutės dydžio taškelis skriejantis virš tribūnų.
– Kokie atstumai ir dydžių santykiai!
– Elementariosioms dalelėms neegzistuoja erdvė nei laikas.
– Bet juk čia rimtas iššūkis racionaliai logikai...
– Taip, tačiau mūsų smegenys gali mąstyti kvantine logika: pajungti fantaziją, intuiciją, sapnus, magiją... Visa tai yra neuro veikla.
– Ar kvantinė fizika kada nors gebės paaiškinti paranormalius reiškinius, telepatiją?..
– Gal ne tiek paaiškins, kiek iškels klausimą ir sukels diskusiją, pasiūlys atsakymų, besiremiančių kitokia logika. Juk mokslas jau tiria neurologiją ir tai, kaip veikia emocijos, kaip smegenyse perduodama informacija...
– Kaip suvokiama realybė, remiantis kvantine fizika?
– Kaip tęstinis darinys, nuo kurio neatskirta ir mūsų sąmonė. Tą akimirką, kai imi stebėti subatominę realybę, pats dalyvauji jos kitime. Mokslas nebegali teigti, kad „realybė – tai objektyvi tiesa“. Nūdieną reikia sakyti: „Realybė – tai nefiksuota ir neobjektyvi tiesa, nes ji lanksti ir gali keistis, priklausomai nuo stebėtojo.“
– Ar labai stiprią įtaką jūsų mąstymui daro kvantinė fizika?
– Be abejo, galiu išvardyti tris tokios įtakos aspektus: visų pirma, kvantinė fizika verčia gerokai kūrybiškiau pažvelgti į pasaulį, antra – ji įkvepia imtis iniciatyvos ir nebijoti tapti situacijos auka, vietoj to verčiau kurti savo realybę. Trečia – kvantinės fizikos dėka matau ir jaučiu ryšį tarp įvairiausių dalykų.
– Ar kvantinė fizika padeda geriau suvokti visatą?
– „Galbūt mūsų smegenys – tai kvantiniais principais veikiantis kompiuteris.“ Tai yra būtent tai, ko trokšta menininkai, mistikai ir mokslininkai, visi iš tikrųjų trokštame to paties. Ir kiekvieną dieną vis labiau panašėjame.
– Ar kvantinė fizika įrodys Dievo egzistavimą?
– Apibrėžkite man Dievą, tuomet ir pašnekėsime.
Parengė Eglė Naujokaitytė
