– Šiemet Lietuvoje pasirodė Jūsų knyga „Ugnis“. Įdomu, ar visos dalys buvo parašytos vienu kartu, o gal sukūrėte vieną ir norėjote tęsti seriją?
Mats: Tai iš karto buvo trilogija. Visos trys dalys buvo kruopščiai iš anksto apgalvotos, na, žinoma, berašant šis tas keitėsi... Buvo taip įdomu kurti, nes pirmojoje dalyje palikome keletą užuominų, kurios išaiškės tik trečiojoje dalyje.
Sara: Taip, bet rašėme vieną knygą po kitos – buvo labai įtemptas laikas.
– Kuo antroji dalis skiriasi nuo pirmos? Pasirodė, kad ji dar „aštresnė“.
Sara: Taip, siužetas tirštėja kiekviename puslapyje. Be to, turėjome rašyti iš Linėjos ir Idos perspektyvų, nors pirmojoje knygoje jos nelabai atsiskleidžia.
Mats: Mes susikūrėme tokį siužetą, kad galėtume vis labiau gilintis į veikėjų charakterius ir mitologiją. Taip pat sukurti Išrinktosioms daugiau priešų.
Mes susikūrėme tokį siužetą, kad galėtume vis labiau gilintis į veikėjų charakterius ir mitologiją
– Kaip manote, kur šios trilogijos stiprybė?
Mats: Yra tiek daug dalykų, kuriuos mėgstu trilogijoje ir kuriais labai didžiuojuosi. Labiausiai patinkančių negaliu išduoti, nes atskleisiu paslaptis dar neskaičiusiems. Tiesiog mėgstu, kaip rutuliojasi santykiai tarp Išrinktųjų.
Sara: Yra viena vieta, kurią aš taip pat be galo mėgstu, bet, kaip jau sakė Mats, nenoriu sugriauti intrigos. Tarkime taip – nelauktai susiklosčius įvykiams, Išrinktosioms tenka pažinti vienai kitą dar labiau...
– Kaip vertinate kitų šalių leidimus? Kuris viršelis Jums gražiausias?
Sara: Tai labai linksma ir įdomu, nes visose 25 šalyse, kur išleistos mūsų knygos, jų viršeliai skirtingi. Lietuviškasis yra vienas mano mėgstamiausių, pirmiausia jis buvo panaudotas vokiškame leidime. Labai geras viršelis Japonijoje – leidėjai gavo specialų leidimą naudoti muzikos grupės Dir En Grey logotipą ant Linėjos marškinėlių.
Mats: Aš manau, kad mes abu labiausiai mėgstame originaliuosius viršelius. Mūsų draugas Kim W. Andersson, komiksų knygų iliustratorius, sukūrė piešinį, o kitas draugas, grafikos dizaineris Pär Åhlander, sukūrė bendrą idėją.
– Ar prisidėjote prie ekranizacijos kūrimo?
Mats: Taip! Nors Sara prisidėjo daug labiau negu aš. Ji rašė scenarijų ir buvo labiau įsitraukusi į visus kasdienius kūrybinius procesus. Aš tuomet buvau susikoncentravęs į kito romano rašymą ir, galima sakyti, stebėjau viską užkulisiuose. Tai buvo labai įspūdinga. Manau, kad Sara kartu su režisieriumi Levan Akin puikiai pasidarbavo. Filme bus labai daug drąsių sprendimų ir, nors kai kas nevisiškai atitinka knygą, svarbiausia, kad atitinka veikėjų charakterius ir jų vidinę išraišką.
Sara: Labai didžiuojuosi šiuo filmu, nors tai buvo tikras iššūkis man. Pati labai daug išmokau, o dirbti kartu su režisieriumi Levan Akin ir prodiuseriu Benny Andersson (iš grupės ABBA) buvo šaunu!
– Ar filmo aktoriai atitinka Jūsų sukurtus personažus? Gal žinote, kurį surasti buvo sudėtingiausia?
Sara: Aktorių Išrinktosioms vaidinti ieškojome aštuonis mėnesius, tūkstančiai merginų troško gauti vaidmenis. Jos turėjo būti ne tik geros aktorės, bet ir tikti personažams bei visos kartu kurti bendrą grupės atmosferą. Tai buvo labai sunkus ir jaudinantis procesas, bet viskas taip gerai pasisekė.
Mats: Visiškai teisingai. Su aktorėmis praleidome daug laiko. Labai džiaugiuosi jomis. Jos iš tikrųjų labai talentingos, be to, džiaugiuosi, kad greitai susidraugavo tarpusavyje.
– Ką mieliau renkatės patys: knygą ar filmą?
Mats: Labai mėgstu abu – kiekvieną savaip.
Sara: Visiškai sutinku, niekaip negaliu išsirinkti.
– Kokie ryškiausi prisiminimai iš jūsų paauglystės? Pasiilgote tų laikų?
Sara: Turiu daug atsiminimų, dauguma jų skaudūs. Žinoma, buvo ir gerų dalykų, o kai kurių bendraamžių gyvenimai buvo daug kartų sudėtingesni. Bet šiuo metu esu daug laimingesnė. Nors ir mėgaujuosi rašydama apie paauglius, savo paauglystės nepasiilgstu.
Mats: Rašant šią trilogiją ir daug kalbantis apie tai su Sara, prisimenu savo paauglystę dar geriau. Bet nepasiilgstu to meto – nors buvo daug linksmybių, bet labai daug ir sunkumų. Tuo metu aš norėjau tiesiog būti suaugęs ir pats valdyti savo gyvenimą.
– Ar ką nors žinote apie Lietuvą?
Mats: Žinau sostinę Vilnių ir kad turite moterį prezidentę. Ir dar, kad Hanibalas Lekteris tikriausiai yra kilęs iš Lietuvos!
Sara: Taip pat tai – piečiausia Baltijos valstybė. Vėliavos spalvos: geltona, žalia ir raudona. Esu didžiulė jūsų šalies operos solistės Asmik Grigorian gerbėja. Ji vaidino spektaklyje „Madam Baterflai“ Karališkojoje operoje Stokholme ir, kaskart jai pradėjus dainuoti, aš verkiau...
