Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Klasikui – 300 metų: Kristijono Donelaičio mįslės dabarties politikams – apie brangvyną, šlapjurgį ir kakalį

Kristijonas Donelaitis „Metai“
Irmanto Gelūno / 15min nuotr. / Kristijonas Donelaitis „Metai“
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Vieni prisimena ritmingą jo kalbą ir hegzametrą, kiti – vaizdingus gamtos aprašymus, treti – neįprastą ar juokingą žodyną. Tačiau beveik visi yra skaitę sausio 1 dieną gimusio lietuvioų literatūros klasiko Kristijono Donelaičio kūrybą. 15min.lt svarbiausią poeto kūrinį – „Metus“ – skaitė kartu su Lietuvos politikais.

Taipgi namai žuvių, kur varlės vasarą šventė,
Dėl barnių žiemos nei su šarvais užsidengia
Ir tamsoj miegot kiekvieną gyvuolį siunčia.
Ant laukus žiemys jau taip nugandino bardams,
Kad ir balos, ir klampynės pradeda rauktis,
Ir purvynai jų teškėt ir šliurpt pasiliauja.

Wikipedijos iliustr./K.Donelaičio biustas Tolminkiemyje
Wikipedijos iliustr./K.Donelaičio biustas Tolminkiemyje

Taip apie lietuvišką žiemą prieš pustrečio šimto metų pasakojo Kristijonas Donelaitis. Ir nors dabar sniego už lango nėra, o ežerai neapledėję, gamtos ir žmogaus santykis, žmogaus vargai, K.Donelaičio aprašyti poemoje „Metai“, vis dar mums nesvetimi. K.Donelaičio, kurio 300-ąsias gimimo metines minime sausio 1-ąją,

„Metus“ skaitome kartu su politikais.

Skaitome kartu su politikais: kaip šlapjurgis brangvyną gėrė

Manoma, kad K.Donelaitis „Metus“ rašė 1765–1775 metais. Tad nenuostabu, kad ne visi žodžiai suprantami ir aiškūs. Mes „Metus“ šifravome kartu su politikais.

15min.lt: Ką reiškia brangvynas?

Liberalas Remigijus Šimašius: Žinau, kad branktas yra toks padargas arkliui kinkyti, tai gal kažkas panašaus.

15min.lt: Šifruokite paraidžiui.

R.Šimašius: Kaip vynas, tik brangus. Turėjau tokią antrą versiją, bet pagalvojau, kad per primityviai.

Remigijus Šimašius
Remigijus Šimašius

Brangvynas K.Donelaičio tekste reiškia degtinę.

R.Šimašius nesiryžo spėti, kas yra šlapjurgis (girtuoklis), o neatspėjęs, kas yra lapienė (raugintų kopūstų sriuba), juokėsi: „Žinokit, irgi nežinau. Jau galima man minusą rašyti.“

Tačiau politikas ne tik bandė atspėti, ką K.Donelaitis turėjo galvoje, bet ir pats užduotį davė.

15min.lt: O kas yra kakalys?

R.Šimašius: Krosnis. O ar žinot, kaip žemaitiškai krosnis? 

15min.lt: Ne.

R.Šimašius: Mašina.

Politikas pasakojo „Metus“ skaitęs ne tik mokykloje, bet ir šį rudenį – kartu su septintoke dukra.

Tuo metu konservatoriui Rokui Žilinskui pasirodė, kad  kakalys (krosnis) yra skranda (taip pat „Metuose“ vartojamas žodis, reiškiantis kailinius). Tačiau kitus žodžius jam sekėsi šifruoti šiek tiek geriau nei R.Šimašiui.

Irmanto Gelūno nuotr./Rokas Žilinskas
Irmanto Gelūno nuotr./Rokas Žilinskas

15min.lt: O kas yra smagurėlis?

R.Žilinskas: Tai smaguris paprastai yra smaližius. O kas Donelaičiui yra smagurėlis?

15min.lt: Tai ir yra saldumynas. Kaip manote, ką reiškia kuršolė? Sufleruoju, kad susiję su maistu.

R.Žilinskas: Tai gal koks nors kuršiškas patiekalas.

15min.lt: Taip Donelaitis vadino šaltibarščius. O nuogintelis?

R.Žilinskas: Tai nuogut nuogutėlis.

Daugiau mums neįprastų žodžių:

Šulnas – šaunus
Smirdas – neapsišvietęs negeras žmogus, nevidonas
Pilonis – miestelis
Rėžtu – kūlvirsčia
Pažygys – laiko tarpas
Pautas – kiaušinis
Narsas – įsiutimas
Gyvata – gyvenamoji vieta
Deivė – šmėkla
Amžinai – niekada
Alučius – alus

Pamokas išmoko

Paprašėme vienintelio Seimo žaliojo Lino Balsio atspėti, kas rašė apie saulelę, kuri „vėl atkopdama budino svietą“. Parlamentaras K.Donelaitį įvardijo nė neišklausęs „Metų“ ištraukos, mat Seime neseniai vyko minėjimas, skirtas 300-osioms poeto gimimo metinėms.

„Man labiausiai nuo mokyklos laikų ir nuo literatūros studijavimo universitete įstrigę tai, kad Donelaitis yra kaip klasikinio šešiapėdžio jambo, arba lietuviškojo hegzametro, tėvas. Kai skaitai ir supranti, kaip tą reikia skaityti, visas grožis ir atsiskleidžia“, – sakė L.Balsys.

Liberalsąjūdietė, poetė Dalia Teišerskytė pirmą kartą „Metus“ perskaitė tik baigusi universitetą. Tuomet didelio įspūdžio jai kūrinys nepadarė.

„Mokyklą baigiau Rusijoje, Sibire, todėl apie Donelaitį išgirdau tik universitete. Aš „Metus“ perskaičiau jau subrendusi, baigusi universitetą. Tada mano toks sovietinis protelis buvo, atrodė ir juokinga, ir naivu. Galvojau, iš kur čia toks pripažinimas pasaulinis“, – pasakojo D.Teišerskytė.

Dalia Teišerskytė
Dalia Teišerskytė

Tačiau, kai politikė skaitė „Metus“ antrą kartą“, maždaug prieš 7 metus, atrado visai kitokį K.Donelaitį, kurį, pasak Seimo narės, tiesiog verta cituoti iš tribūnų.

„Tada supratau, kad mes turime lietuvišką gal ir ne Shakespeare'ą, bet kažką tokio truputį homeriško. Galbūt žemaitiškai pervertinu, bet tai yra genialus žmogus. Ir pasakėčios tokios, kad jas vertėtų iš tribūnų paskaityti. Vaizdelis, kaip sakoma, anų metų gyvenimo, tobulas. Galima užsimerkus klausyti, kai kas nors skaito, ir filmą mintyse kurti“, – kalbėjo D.Teišerskytė.

Pasak jos, iš tribūnų Donelaičio kūrybą būtų galima skaityti kaip pamokslą dabartiniam elitui, šie žmonės, pasak parlamentarės, yra tikrieji būrai.

Viežlybas ar nenaudėlis?

„Yra manoma, kad Donelaitis skaitydavęs ar deklamuodavęs „Metų“ ištraukas valstiečiams per pamokslus, – 15min.lt pasakojo Lituanistų sambūrio valdybos pirmininkė V.Dailidienė. – Nejaugi to meto baudžiauninkas, būras, turėjo tokią didelę estetinę nuovoką, kad suvokė šitokio sudėtingumo eiliuotą epą? Tai verčia didžiuotis savo tauta. Kita galimybė – jis parašė šitą kūrinį mums, tarsi nujausdamas, kad mums labai reikės jo kaip atramos sudėtingais pervartų laikotarpiais.“

K.Donelaitis pažinojo ir rašė apie viežlybus (dorus) būrus (valstiečius) ir nenaudėlius.

Ak! močiute, tariu, bensyk ir verkusi liaukis;
Juk dar čėso yr, ir mes atliksime darbus.

Tai – nenaudėlio būro Slunkiaus žodžiai. Nenaudėliais K.Donelaitis vadino šlapjurgius (girtuoklius), tinginius. Tuo metu viežlybi būrai jiems vis skaitydavo pamokslus. „Metuose“ vienas uoliausių pamokslautojų – Pričkus:

Rods, – tarė Pričkus, – jauns žmogus durnai dūkinėdams
Nei sidabras gyvs stikle mūdriai šokinėja
Ir per daug durnuodams sau iškadą pridaro.

„Sakau, kad galima iš tribūnų skaityti tai, ką jis parašė. Ypač apie dabartinius būrus tai jau tikrai taip. Būrai vadinasi dabar elitu, bet yra donelaitiški būrai kvadratu“, – sakė D.Teišerskytė.

„Dyvins tavo sutaikyms“

Kodėl skaitome „Metus“? Nes tai pirmasis grožinis kūrinys, parašytas lietuvių kalba, o galbūt galime rasti ir ko nors daugiau?

Ak, šlovings Dieve, dyvins tavo sutaikyms!
Kad mes rudenyj ar žiemos čėse pasislėpę
Ir susirietę pas meilingą kakalį krankiam,
Tai ir tu, paukšteli miels, pas mus nesirodai.

„Jeigu švenčiame 300 metų, vadinasi, yra vertybių, kurios yra amžinos, kurios nepasensta, – 15min.lt sakė etnologas Libertas Klimka. – Donelaičio kūryboje tai gamtos ciklai mums yra labai artimi.“

Libertas Klimka
Libertas Klimka

„Metai“ yra padalinti į keturis skyrius – „Pavasario linksmybes“, „Vasaros darbus“, „Rudens gėrybes“ ir „Žiemos rūpesčius“.

Nepaisant to, kad dabar daug mažiau žmonių gyvena kaimuose ir dirba žemę, gamta gyvenime vis tiek yra labai svarbi.

„Visi pokalbiai prasideda nuo orų. Tai, kas gamtoje vyksta – kokie paukšteliai atskrido, kokios gėlės pražydo, – tai lietuvio pasaulėjautos gelmėse. Net civilizuotam žmogui, kai jis pasižiūri per langą ir pamato balkone zylutę nutūpusią – iškart miela ir gera“, – sakė L.Klimka.

Pasak jo, žmogaus ir gamtos ryšys K.Donelaičio kūryboje yra labai jautriai pastebėtas.

„Mūsų organizmas yra gamtos dalis. Mes ir pasąmonėje jaučiame cikliškumus. Net ir mokslas patvirtino, kad mes jaučiame procesus, kurie vyksta saulėje. Kas 11 metų saulės aktyvumas padidėja. Žmogus į tai atsiliepia kraujagyslių spazmais – padaugėja infarktų ir insultų. Aktyvumas sužadina ir kūrybines  galias – daugiau parašoma, daugiau išradimų, daugiau mokslo prašviesėjimų“, – sakė etnologas.

V.Dailidienei atrodo, kad dabar gamtos cikliškumas yra net svarbesnis nei K.Donelaičio laikais, kai valstiečio gyvenimas, darbai priklausė nuo gamtos.

Donelaitis verčia branginti pasaulį ir save pačius: mūsų būtis yra vertybė, visa ko pamatas, tai Dievo tvarka, – sakė V.Dailidienė.

„Mums, XXI amžiaus lietuviams, tai filosofinis amžinumo, nuolatinės kaitos ir pasikartojimo, tęstinumo pagrindas. Man atrodo, kad mes praradome krypties pojūtį ir su vis didėjančiu pagreičiu lekiame nebežinia kur. Donelaitis verčia branginti pasaulį ir save pačius: mūsų būtis yra vertybė, visa ko pamatas, tai Dievo tvarka. Svarbu ją suprasti ir jos laikytis. Donelaitis išaukština kūrybines, ne griaunamąsias jėgas. Nuolatinis grįžimo prie pamatinių vertybių ciklas yra būtinas“, – sakė lituanistė.

K.Donelaitis svarbus ir aktualus dabar ir dėl to, kad paprastą ir dorą gyvenimą iškelia kaip visos būties pamatą.

„Tai yra kūrinys, suteikiantis mūsų tautai filosofinį ir moralinį būties pamatą. „Metai“ yra mūsų tautos epas. Esame įpratę epu laikyti pasakojimus apie herojinius karinius žygius, o „Metai“ yra valstietiškojo gyvenimo būdo epas. Jame iš lietuvių valstiečių bendruomenės pozicijos vertinamas pasaulis ir keliamas klausimas, koks yra lietuvių gyvenimas, kuo jis vertingas, ko kintančiame pasaulyje pasimokyti iš kitų tautų ir ko iš mūsų gali pasimokyti kiti. Su Donelaičiui būdingu emocingumu išaukštinamas valstietis, jo darbas, jo moralinės nuostatos. Tai labai demokratiškas kūrinys“, – sakė V.Dailidienė.

Visus „Metus“ galite paskaityti čia.

Komentarai
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min