Paklausti apie Larsą Keplerį ir sėkmę, kurią būtų galima įvardinti kaip atsiradusią per naktį, Alexandra atsakė:
„Pradėjus rašyti niekada negalvoji, kas skaitys knygą. Tiesiog būni įsitraukęs į savo knygą, veikėjus. Knygą nusiuntėme į redakciją anonimiškai. Mes jau prieš tai buvome rašytojais Švedijoje, tačiau prieš tai nebuvome nieko sukūrę kartu“.
Kadangi esame vedę, norime viską daryti kartu. Rašytojo darbas labai vienišas. Du, tris metus tiesiog sėdi prie kompiuterio ir su niekuo nesidalini knygos idėjomis.
Alexanderis toliau tęsė Alexandros mintį: „Mes labai norėjome rašyti kartu, todėl ir kilo ši Larso idėja. Kadangi esame vedę, norime viską daryti kartu. Rašytojo darbas labai vienišas. Du, tris metus tiesiog sėdi prie kompiuterio ir su niekuo nesidalini knygos idėjomis. Nuo to laiko, kai mes kartu, nebenorime to vienišumo, kuris gali mus apsupti“.
Keista, kaip fantastinę knygą gali rašyti du skirtingi žmonės. Rašytojai atskleidė paslaptį, kaip rašomos jų knygos: „Pirma kyla idėja, po to daug diskutuojame. Vėliau turime daug lapelių su užrašais – iš jų atsirinkinėjame idėjas knygoms. Atskirai mes rašome po vieną skyrių. Parašę apsikeičiame ir savo antrosios pusės darbą perrašome kitaip, kad nebūtų jaučiamas skirtingas rašytojo stilius“.
Knygų mugės metu buvo pristatyta ketvirtoji rašytojų knyga „Smėlio žmogus“, kuri jau yra perkamiausia knyga Švedijoje, Norvegijoje, Islandijoje bei Danijoje. Knygose siužetas sukasi apie Stokholmo policijos inspektorių Joną Liną. Susirinkusieji žiūrovai smalsavo, ar knygos pasakojimas turi tikrą faktinę istoriją. „Nenaudojame tikrų bylų, tačiau atliekame daug tyrimų. Daug tyrimų yra atlikta apie serijinius žudikus“, – pasakojo pora.
Rašytojai pasakojo, kad augina tris dukras. Kai vienai iš jų suėjo 12 metų, savo norų sąraše mergaitė įrašė, jog svajojanti perskaityti tėvų knygą. Kaip pora teigia, jie prižadėjo leisią jai tai padaryti, kai sueis 15 metų, nes knygos siužetas pakankamai baisus ir žiaurus.
„Švedijoje viską leidžiama žiūrėti nuo 15 metų. Tačiau su Alexanderiu juokavome, kad kai dukrai sueis 15 metų, sakysime, kad palauktų dar metus“, – apie dukrų savo knygų skaitymo ypatumus pasakojo Alexandra.
2012 m. „Hipnotizuotojo“ interpretacija buvo pastatyta įžymaus švedų režisieriaus Lasse Hallströmo. Netrukus pasirodė „Hipnotizuotojo“ tęsiniai: „Paganinio kontraktas“ ir „Ugnies liudininkas“. Autorių buvo paklausta, kodėl jie nedalyvavo rašant filmų scenarijus. Rašytojai atsakė, kad jiems derėjo dalyvauti, tačiau tuo metu rašė savo knygas. „Pasitikėjome filmų kūrėjais. Tai buvo geras filmas, bet ne mūsų knyga“, – apie „Hipnotizuotoją“ kalbėjo švedų pora.
Rašytojai paatviravo, kad jau lapkritį pasirodys jų penktoji knyga – „Persekiotojas“. Kodėl „Persekiotojas“? Pagal atliktus tyrimus, Švedijoje yra persekiojami 600 tūkstančių žmonių, ir tai įkvėpė rašytojus.
