Autorius pradeda knygą lyg kviesdamas Jus į pasaką, tačiau papasakota istorija labiau primena miražą, kai tik išgyvento nuotykio pabaigoje įvertini patirtą žmogišką nuoširdumą, bendravimo tarp žmonių svarbą ir suvoki, kokius pavojus įveikiai kelyje. Suvoki kiekvieno savo sprendimo reikšmę. Aiškiai supranti, kaip negrįžtamai galėjo pasikeisti tavo likimas pasukus už kito kampo ar pasakius ne tuos žodžius ginkluotam pareigūnui...
Tai ne romanas, tai išgyvenimo dienoraštis. Autorius nesistengia įvilkti savo pasakojimo į romantišką skraistę, vengia pagrąžinimų ar nutylėjimų. Keliautojas pateikia tai, ką patyrė, ką išgyveno paniręs stačia galva į gyvenimo nuotykį, iš kurio nėra galimybių grįžti tokiu pačiu, koks buvai
kelionės pradžioje.
Autorius keliauja iš vienos Afrikos valstybės į kitą, kiekvienas knygos skyrius yra skirtas vis kitai valstybei (Marokui, Mauritanijai, Maliui..) ir parašytas taip, kad susidarytumėte kuo tikslesnį įspūdį apie Afrikos didybę, jos žmones bei joje verdantį gyvenimą.
Perskaičius šią knygą, žinai ko tikėtis, jei atsidursi paslaptingajame žemyne. Tai yra aiškūs, itin ryškūs išgyvenimai.
Šioje knygoje rasite tokią Afriką, kokią ją patyrė Dainiaus Kinderio. Bet netgi jei niekada nesate buvę juodajame žemyne, perskaitę šią knygą suprasite, jog ši Afrika yra ir Jūsų Afrika...
Nors knyga išties patiko ir padėjo susidaryti aiškų įspūdį apie dabartinę situaciją atskirose Afrikos valstybėse, tačiau autoriaus rašymo stilius man pasirodė per daug buitinis. Norėjosi glaudesnio autoriaus bendravimo su skaitytoju, didesnio jausmų bei spalvų perteikimo.
Vertinimas: 4/5.
