Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Knygos recenzija. Jean Genet „Gėlių Dievo motina“ – Paryžiaus dugno poezija

geliu
geliu
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Pirmoji prancūzų rašytojo, dramaturgo Jean Genet knyga „Gėlių Dievo motina“, išleista 1943 metais, tuomet visuomenėje sulaukė itin kontraversiškų įvertinimų. Akivaizdu, kad net ir dabar, po beveik 70 metų, šis kūrinys, dabar lietuviškai išleistas leidyklos „Kitos knygos“, vis dar sunkiai gali būti priimtas „saugios“ visuomenės. Tačiau knyga, kurioje bet kokių rėmų, nuostatų laužymas daromas su tokiu poetiniu polėkiu, užėmė savo tvirtą vietą pogrindinės kultūros terpėje, iš jos įkvėpimo sėmėsi ir semiasi bent kelios kartos kūrėjų.

„Gėlių Dievo motiną“ J.Genet pradėjo rašyti 1942 metais kalėjime, kur jis atsidūrė po to, kai bandė iš knygyno pavogti Marcelio Prousto knygą. Kitais metais ji buvo išleista vos 350 egzempliorių tiražu, tačiau vėliau sulaukė pripažinimo tiek dėl drąsaus bandymo kvestionuoti visuomenės normas, tiek dėl poetiškos, siurrealistiškos kūrinio kalbos, novatoriško nelinijinio pasakojimo dėliojimo būdo.

Žinoma, J.Genet kūrinių vertę suprasti padėjo ir žymių rašytojų rekomendacijos – vien jau Jean-Paul Sartre įvertinimas bei jo parašyta įžanga vienam iš „Gėlių Dievo motinos“ leidimų atvėrė šiai knygai kelią į platesnes mases.

Tiesa, akivaizdu, kad knyga toli gražu ne kiekvienam – drąsios, atviros scenos, homoerotiniai epizodai, abejojimas bet kokiomis normomis ir taisyklėmis, – ši knyga nėra iš tos įprastinės knygų lentynos. Tai – tarsi geidulingas Marquis de Sade pasaulis, prisodrintas tamsios, karčios poezijos.

Papasakoti, apie ką yra ši knyga, nėra itin paprasta ir kažin ar išvis įmanoma. Nes šioje knygoje aiškaus siužeto kaip ir nėra. Yra trys pagrindiniai herojai (-ės), tačiau personažų veiksmai, jų charakteriai susilieja, perauga vienas į kitą, ir jeigu vertintume pagal tradicinės literatūros normas, sekti knygos veiksmą yra pakankamai sudėtinga. Tačiau siurrealistinis „Gėlių Dievo motinos“ pasaulis ir yra daugiau poema negu romanas.

Ji nukelia mus į prieškario Paryžiaus visuomenės dugną, kuriame savo metu gyveno ir pats autorius, – prostitutės, žudikai, transvestitai, vagys yra šio pasaulio veikėjai. Šiame dugne vertybės apvirsta aukštyn kojomis, o tiksliau – kiekvienas laisvas jas kurti pats. Todėl tai, kas paprastai visuomenėje laikoma nuodėme, J.Genet yra šlovinama. Nusikaltimai, neištikimybė, vulgarumas, ištvirkimas – į visa tai rašytojas mus verčia pažvelgti kitaip: tamsiausi troškimai čia įgyvendinami ir įprasminami.

Šios knygos skaitymas yra tarsi panirimas į sapną, kur vaizduotė nevaržoma ir kur viskas leistina. Tai – be galo liūdnas, begėdiškas ir nešvarus J.Genet pasaulis.

Komentarai
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie 15min