Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Knygos recenzija. Tahiro Shaho „Kelionės su pačiu savimi“

Knygos viršelis
Leidyklos „Tyto alba“ nuotr. / Knygos viršelis
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Lietuvių skaitytojams jau puikiai iš knygų „Kalifo rūmai: metai Kasablankoje“, „Tūkstančio ir vienos nakties šalyje: kelionė pas Maroko pasakotojus“, o taip pat „Timbuktu“ pažįstamas rašytojas ir keliautojas Tahiras Shahas šioje knygoje „Kelionės su pačiu savimi“ (išleido leidykla „Tyto alba“, iš anglų kalbos vertė Rasa Drazdauskienė) skaitytojus kviečia į daugiau kaip 60 kelionių po pasaulį – nuo Azijos iki Lotynų Amerikos ar Afrikos.

Galbūt pamenate kelionių gido „Lonely planet“ reklamą „Therefore I travel“ („Todėl aš keliauju“)? Būtent šie žodžiai man vis ataidėdavo atmintyje skaitant T.Shaho kelionių pasakojimų rinkinį. Šios knygos istorijos atgamina tą viduje glūdintį jausmą apie kelionių atveriamas erdves. Apie keliones rašo daug kas, tačiau ne tik aprašyti tai, ką pamatei keliaudamas, bet ir perteikti jausmą, užfiksuoti kultūrinius niuansus, papasakoti istorijas, kurios tampa įtrūkimais susikurtoje realybėje, sugeba retas. T.Shahas bent jau dalyje šioje knygoje esančių istorijų tai sugeba. 

Ne veltui vienas iš pasakojimų yra skirtas didžiam kelionių rašytojui-filosofui Bruce'ui Chatwinui ir cituojama mėgstama jo maurų patarlė: „Tas, kuris nekeliauja, nežino, ko vertas žmogus“. Šis posakis gana tiksliai tinka T.Shahui, kuris keliaudamas stengiasi ne tik stebėti aplinką, bendrauti su žmonėmis, bet ir fiksuoti, kaip tai keičia jo paties suvokimą apie pasaulį. „Keliavau po Afriką ir Europą, po abi Amerikas, Aziją ir dar toliau. Keliaudamas rašiau apie sutiktus žmones ir jų gyvenimo situacijas. Stebėjimas mane be galo traukė; jutau, kaip bręstu, kaip mane, neišmanėlį, formuoja įgyjamos žinios, – net nemaniau, kad tai įmanoma. Ir juo labiau patyręs keliautojas dariausi, juo daugiau rašiau, juo įžvalgesnės darėsi mano stebėjimų išvados“, – apie savo keliones rašo T.Shahas, šioje knygoje sudėjęs istorijas, rašytas daugiau kaip dvidešimt metų. 

Nors pasaulis yra virtęs globaliu kaimu, kuriame galime keliauti lengviau nei bet kada anksčiau, ir ribos tarp skirtingų kultūrų vis greičiau trinasi, visgi rašytojas sugeba rasti tik tam kraštui būdingų bruožų, ir, skirtingai nuo tokių kelionių autorių kaip Billas Brysonas, kuris mėgsta cinišką humorą ir neretai iš aukšto vertina svetimas kultūras, rašo su pagarba, o jo humoras – švelnus. Jo stilius – grakštus ir lengvas, neretai poetiškas, jis nevengia ir nostalgiškų, melancholiškų potėpių. 

Leidyklos nuotr./Tahiras Shah
Leidyklos nuotr./Tahiras Shahas

Šiame rinkinyje esančiame kaleidoskope keliaujama po įvairius žemynus, nuo Azijos iki Afrikos, Lotynų Amerikos ar Europos. Jis pasakoja apie Tibetą, Braziliją, Indiją, Pietų Afrikos Respubliką ir daugybę kitų. Ir, žinoma, Maroką. Šiai šaliai skiriama daugiausia pasakojimų, kas, žinoma, visiškai nestebina, nes nuo 2003 metų jis su šeima gyvena Maroke. Tiesa, skaičiusieji jo knygas „Kalifo rūmai: metai Kasablankoje“ ir „Tūkstančio ir vienos nakties šalyje: kelionė pas Maroko pasakotojus“ ras čia jau daugiau mažiau girdėtus motyvus – tarkime, apie namo pirkimą, apie džinus, apie labirintus Fese ar  senųjų tradicijų puoselėtojus pasakotojus.  

Autorius randa, kuo nustebinti – tad čia apsilankome Kairo kapinėse, kuriose gyvena tūkstančiai egiptiečių, ieško karaliaus Saliamono kasyklų, bendrauja su Kukluksklano nariais, lankosi laike sustingusiuose Mumbajaus kolonijiniuose klubuose, vaizdingai aprašo Damaską, kurio, kaip žinome, tokio, koks jis yra T.Shaho knygoje, nebėra ir kažin ar dar kada bus. Jis rašo ir apie sudėtingas temas – tarkime, nepavydėtiną našlių Indijoje, kurios renkasi Varanasyje, trokšdamos mirties, likimą ar smurtą Brazilijos lūšnynuose. 

T.Shaho atskleidžiamas pasaulis yra toks, koks iš tiesų ir yra – ne tik kupinas magijos ir grožio kiekviename žingsnyje, bet ir žiaurus, negailestingas. 

Tas, kuris nekeliauja, nežino, ko vertas žmogus

Ši knyga yra nevienalypė, atskirų pasakojimų kokybė banguoja – beje, tai pripažįsta ir pats autorius, teigęs, kad „istorijos sudėtos atsitiktine tvarka, jos įvairaus stiliaus – vienos parašytos geriau, kitos prasčiau – ir atspindi mano paties kelionę rašytojo keliu“. Ne visos istorijos čia yra išbaigtos, kai kurios atrodo tik kaip trumpi pastebėjimai (tarkime, „Mažoji Lhasa“), be gilesnių potyrių. Taip pat kai kurios istorijos yra ganėtinai sausos, enciklopedinio požiūrio, mažai perteikiančios paties autoriaus patirtus išgyvenimus (tarkime, „Islamiškas Timbuktu paveldas“). 

Visgi ši knyga yra liudijimas, kokiame spalvingame ir įdomiame pasaulyje mes gyvename. Ir, tikiu, kad atliks pagrindinę užduotį, kurią ir kelia autorius – paskatinti keliauti ir jus, atrasti tą įdomųjį pasaulį, o kartu ir kitokį save. 

Komentarai
Šioje istorijoje Literatūra, Knygos recenzija, Knyga
Parašykite atsiliepimą apie 15min