Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Leidyklos „Mintis“ naujienos ir renginiai Vilniaus knygų mugėje

Knygų mugėje
AFP/„Scanpix“ nuotr. / Knygų mugėje
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Vasario 20–23 d. Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ vyks jau 15-oji tradicinė tarptautinė Vilniaus knygų mugė, kurioje tarp daugybės dalyvių skaitytojai ras ir leidyklos „Mintis“ stendą (5 salė, stendo nr. 5D.33).

„Išmintis, atsiverianti pažinimo kelyje“ – tai naujausia Lietuvos mokslo istoriko ir filosofo, chemiko, habilituoto humanitarinių mokslų daktaro Juozo Algimanto Krikštopaičio knyga. Telkdamasis mokslo filosofo bei mokslo istoriko patirtį ir pateikdamas gausybę originaliai filosofiškai interpretuojamų kultūros istorijos faktų, autorius šiame veikale plačiais potėpiais tapo visos Vakarų civilizacijos intelektinės raidos panoramą.

Paskelbęs apie 300 mokslinių straipsnių užsienio ir Lietuvos leidiniuose, parašęs kelias monografijas, knygas bei per 100 mokslo populiarinimo, publicistikos straipsnių ir esė, Juozas Algimantas Krikštopaitis skaitytojams siūlo naujausią savo knygą – „Išmintis, atsiverianti pažinimo kelyje“.

2009 m. „Mintis“ išleido pirmąjį Lietuvos estetiko ir mokslinių tyrimų šia tema pradininko Antano Katalyno (1938–2007) paruošto leidinio apie estetiką tomą, pavadintą „Estetika XX a. Antologija. I t.“, o besidomintys šia sritimi Knygų mugės metu galės įsigyti ir antrąją minėto veikalo dalį.

Knygoje „Estetika XX a. Problemos, teorinės kryptys, konfrontacijos. Antologija. Antras tomas“ aprėpiamos meno specifikos ir meno autonomijos sritys, dėmesį koncentruojant į šių teorinių problemų sampratos pokyčius ir raidą XX a. Vakarų estetikos tendencijose. Išryškinamos esminių meno problemų sprendimo kryptys ir tiesioginės tų krypčių priešpriešos, kurių kontekste grindžiami pozityvaus analizuojamų problemų sprendimo principai. Atskleidžiama naujausių XX a. teorinių estetikos orientacijų dinamika, teorinių meno aiškinimų sąsajos su meno kultūros praktika.

Šiame tome pateikti J. Stolnitzo, C. J. Ducasse’o, R. Collingwoodo, C. Bello, R. Fry’aus ir kitų autorių tekstai neabejotinai svariai reprezentuoja įvairiakrypčius XX a. estetinės minties sąjūdžius, taigi susipažinti su jais aktualu ir mūsų kultūros darbuotojams, ir apskritai visiems besidomintiems meno problemomis.

Naujausios Grenoblio universiteto profesoriaus, filosofo ir sociologo Žilio Lipoveckio (Gilles Lipovetsky, g. 1944), užsiimančio vertybių sistemos, gyvenimo būdo ir elgsenos pokyčių tyrimais Vakarų visuomenėse, mintys ir įžvalgos jau prieinamos ir mūsų šalies skaitytojams – jas galima rasti vienoje naujausių „Minties“ knygų „Tuštumos era. Esė apie šiuolaikinį individualizmą“.

Penkiose knygoje pateiktose esė prancūzų filosofas ir sociologas Žilis Lipoveckis žvelgia į šiuolaikinės, arba postmoderniosios, Vakarų visuomenės raidą skirtingais kampais, bet vedinas pagrindinės idėjos – vyksta „antroji individualistinė revoliucija“. Praeityje liko didieji tikslai, utopinės viltys, kontrkultūra. Socialinių revoliucijų era baigėsi. Dabar dėmesys nukreiptas į save, i tikrojo savęs ir savo intereso paieškas. Bendrieji visuomenės reikalai stumiami į šalį. Svarbiausia – asmens laisvė, kūnas ir seksas. Tik štai kas nutinka: kuo laisvesni papročiai, tuo stipresnis tuštumos jausmas. 

Kelionė gali būti tik geografinės vietos pakeitimas, ieškant malonaus, šilto ir saugaus poilsio, bet gali būti ir ekstremalus savęs išbandymas, tikintis naujų įspūdžių, lankant sunkiau pasiekiamas pasaulio vietas, kaupiant prisiminimus apie įvairių šalių geografiją ir kultūrą. Būtent antrajam, ekstremalaus savęs išbandymo, kelionės tipui galima priskirti mokytojo ir žurnalisto Vidmanto Šmigelsko bei fotomenininko Rimgaudo Šlekio knygą „Kryptis – Rytai“.

Leidinyje sudėti pasakojimai apie keturių lietuvių keliones po kadaise buvusią bendrą šalį – po Baikalo apylinkes, po Ukrainą, Moldovą, Padniestrę ir Gruziją. Kadaise didelė bendra šalis, subyrėjusi į daugybę atskirų valstybių, tapo tolima ir neretai mažai kam patrauklia kelionių kryptimi. Tačiau buvusios broliškos šalys yra ten pat – su turtingomis kultūromis, nepaprasta gamta, panašia istorine praeitimi. Gal bendrumų esama daugiau nei skirtumų? Tai ir bando išsiaiškinti knygoje aprašomos kelionės dalyviai.

Ironiškas, dažnai sarkastiškas ir sunkiai telpantis į norminės kalbos rėmus Vidmantas Šmigelskas bei fotoobjektyvą dažnai pozityviu kampu nukreipiantis Rimgaudas Šlekys savo kelionės įspūdžiais dalinasi knygoje „Kryptis – Rytai“.

„Pasakojimas apie meilę ir tamsą“ – tai vienas brandžiausių ir geriausių žinomo Izraelio rašytojo, šiais metais apdovanoto Franzo Kafkos premija, Amos Oz romanų.

Tai autobiografinis romanas, išpažintis, prisiminimai apie Antrąjį pasaulinį karą, britų valdymą Palestinoje, skausmingą Izraelio valstybės gimimą, persipinantys su asmenine patirtimi, šeimos ir draugų pasakojimais. Romane aprašytas kelių rašytojo giminės kartų gyvenimas Lietuvoje ir Ukrainoje, vėliau Palestinoje ir naujai susikūrusioje Izraelio valstybėje.

Romane gausu kultūrinių, visuomeninių, istorinių ir politinių Izraelio ir Rytų Europos (taip pat ir Lietuvos) žydų gyvenimo detalių, todėl Lietuvos skaitytojui turėtų būti patrauklus ne tik kaip puikus grožinės literatūros kūrinys, tačiau ir kaip informacijos šaltinis, pateiktas turtinga ir šmaikščia kalba.

„Žavi ne tik įtaigiai perteikta dar viena tremties istorija, bet ir stilistinė raiška, kūrinio forma, kurią galima pavadinti modernia“ – cituojama Eglės Gudonytės knygos „Karta nuo Sibiro“ ketvirtame viršelyje įrašyta Renatos Šerelytės įžvalga.

Pirmasis (o šiuo metu brandinamas ir antras) klaipėdietės Eglės Gudonytės romanas – tai ne tiek dokumentinis pasakojimas, kiek autorės (g. 1970) ir kartu visos kartos, kuriai ji atstovauja, santykis su skaudžiu istoriniu ir labai asmenišku faktu. Tremties pragarą patyrė autorės mama ir seneliai, palaidoję Sibire du vaikus. 

Anot Marijaus Šidlausko, „Tekstas grakščiai pakyla virš temos parodydamas, kaip nužmogėjimo sąlygomis galima teigti žmogiškumą – pačios aukščiausios prabos, apimantį ir patriotiškumą, pilietinį sąmoningumą bei panašius šiandien išsibarsčiusius, išsikraipiusius dalykus.“

Įtaigus pasakojimas, įspūdingas  pasakojimo būdas,  stilistinė raiška, moderni kūrinio forma išskiria jį iš literatūros tremties tema, todėl Eglės Gudonytės „Karta nuo Sibiro“ bus įdomus skaitinys ne tik  vyresnio amžiaus skaitytojams, bet ir jaunimui.

Šios knygos pristatymas įvyks KETVIRTADIENĮ (vasario 20 d.), 15 val., 5.2 salėje

2007 m. sukako 150 metų nuo didžiausios ir garsiausios XIX a. geografinės kelionės buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijoje – grafo Konstantino Tiškevičiaus (1806–1868) ekspedicijos Neries upe. Po autoriaus mirties išleistas kelionės dienoraštis priklauso Europos mokslo istorijos aukso fondui, o su šiuo vertingu leidiniu gali susipažinti ir mūsų šalies skaitytojai, kuriems „Mintis“ siūlo minėto K. Tiškevičiaus veikalo lietuvišką vertimą – „Neris ir jos krantai: hidrografiniu, istoriniu, archeologiniu ir etnografiniu požiūriu“.

Leidinyje skaitytojas ras informaciją iš 1857 m. surengtos mokslinės ekspedicijos laivu Neries upe nuo ištakų ligi santakos su Nemunu. Šios kelionės tikslas buvo ištirti Nerį bei jos pakrantes hidrografiniu, istoriniu, archeologiniu ir etnografiniu atžvilgiu. Tai buvęs pirmas tokio plataus masto bandymas kompleksiškai tirti ir aprašyti Lietuvos upes, jų pakrantes.

Tai antroji K. Tiškevičiaus knygos laida lietuvių kalba. Nuo pirmosios ši skiriasi ne tik nauju teksto interpretavimu ir komentavimu: Lietuvos skaitytojui bus pateiktas visas knygos tekstas, taip pat paskutinioji, 24-oji dalis – neapsiribota tik lietuvių kalba kelionėje užrašytomis dainomis. Pirmą kartą aprašytos ir visos 73 leidinio iliustracijos, nustatyti ne tik jų dailininkų, bet ir Dresdene dirbusių ksilografų vardai. Pirmą kartą knygoje išspausdinti ir unikalūs priedai – Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyriuje saugomi Tiškevičiaus ir jo pagalbininkų parengti Neries aukštupio ir jos rėvų žemėlapiai.

Šios knygos pristatymas įvyks KETVIRTADIENĮ (vasario 20 d.), 13 val., Forume

Koordinacinė taryba minėtos grafo Konstantino Tiškevičiaus kelionės 150 metų sukakčiai paminėti inicijavo tarptautinę ekspediciją Nerimi, kurioje dalyvavo 12 mokslininkų iš Lietuvos ir Baltarusijos grupė, kurioje buvo ir lietuvis archeologas, humanitarinių mokslų daktaras Vykintas Vaitkevičius. Du šio mokslininko parašytus tomus apie minėtą ekspediciją leidykla „Mintis“ išleido 2009 ir 2011 metais, o visai neseniai spaustuvę paliko ir trečioji, tačiau dar nepaskutinė, Vykinto Vaitkevičiaus knyga ekspedicijos Nerimi tema.

Pirmosios dvi gausiai iliustruotos knygos skaitytoją supažindino su kelionės atkarpomis ir moksliniais tyrinėjimais tarp upės versmių ir Smurgainių apylinkės Baltarusijoje bei Neries ruožu nuo minėtos apylinkės iki Vilniaus.

Trečioje knygos „Neris. 2007 metų ekspedicija“ dalyje archeologas Vykintas Vaitkevičius aprašo ekspedicijos dalį nuo Vilniaus iki Kernavės. Leidinyje publikuojami tekstiniai ir vaizdiniai ekspedicijos šaltiniai. Prie Neries gyvenančių senųjų pateikėjų – žvejų, sielininkų, pasakų sekėjų, užkalbėtojų lūpomis, taip pat remiantis ekspedicijos mokslininkų įžvalgomis, išvadomis ir komentarais, piešiamas spalvingas ir gyvas Neries paveikslas.

Šios knygos pristatymas įvyks KETVIRTADIENĮ (vasario 20 d.), 13 val., Forume

Daugiau nei 20 knygų parašęs miškininkas, gamtininkas ir žurnalistas Gediminas Isokas visiems gamtos mylėtojams siūlo naujausią savo darbą, išleistą „Minties“ leidyklos – tai „Lietuvos gamtos kalendorius“.

Šiame leidinyje apstu informacijos apie gamtos virsmus, įvairios gyvūnijos kasdienybę. Visa informacija yra gausiai iliustruota spalvotomis nuotraukomis, kurios dar labiau padeda susipažinti su dar ne visiems pažįstamais augalais ar paukščiais.

„Lietuvos gamtos kalendorius“ neapsiriboja tik gamtos aprašymais – knygos pabaigoje pateikiamas Lietuvos parkų, grybų, augalų ir gyvūnų vardų sąrašas bei įdomus klausimynas, skirtas ne tik žinių patikrinimui, bet ir smalsumo sužadinimui.

Kaip sako pats leidinio autorius G. Isokas, „Lietuva yra savitoje geografinėje juostoje, kurioje išsiskiria keturi metų laikai: pavasaris, vasara, ruduo ir žiema. Šioje knygoje pateikiami kiekvieno mėnesio meteorologiniai duomenys, aprašyti žydinčių gėlių, medžių ir krūmų augimo periodai, drugių ir kitų vabzdžių skraidymo laikas, paukščių migracija, žinduolių gyvenimo pokyčiai ir kiti dalykai. Lietuvos gamtos kalendorius gali būti stalo knyga, o kadangi kasmet metų laikai kartojasi, ji tinka ne vieneriems metams.“

Skaitytojams siūlomos ir dvi su kinematografija susijusios knygos, paženklintos leidyklos „Mintis“ logotipais.

Viena jų – tai žymaus animatoriaus Iljos Bereznicko knyga „Animacijos menas“, pristatanti pasaulio ir Lietuvos animacijos istoriją nuo jos gimimo iki šių dienų. Knygoje pateikiama daug įdomių ir niekur neskelbtų detalių apie JAV, Izraelio, Norvegijos ir kitų šalių animacijos kūrėjus bei kompanijas, su kuriais teko dirbti ir bendrauti autoriui. Tai pirmoji tokios informacijos gausos knyga Lietuvoje, skirta animacijos menui. Leidinys skirtas tiek kino profesionalams, tiek ir studentams, moksleiviams ar platesniam skaitytojų  ratui.

Kaip sako knygos autorius, „Rašyti šią knygą paskatino tai, kad mes beveik neturime originalių leidinių animacijos tematika. Džiugu, kad pastaraisiais metais pasirodė keletas verstinių ir Lietuvos animatorių išleistų knygų. Viliuosi, ir ši ras savo vietą tarp jų. Tobulėjant šiuolaikinėms technologijoms, animacija pasidarė prieinamesnė daugeliui žmonių. Atsirado daugiau savarankiškų filmų studijų ir mokyklų, kuriose pradėta dėstyti animacija.“

Šios knygos pristatymas įvyks SEKMADIENĮ (vasario 23 d.), 11 val., Knygos kino salėje

„Regimas žmogus, arba kino kultūra“ (iš vokiečių kalbos vertė Indrė Klimkaitė) – tai vengrų kilmės kino kritiko, estetiko, rašytojo ir poeto Bela Belašo knyga, laikoma vienu iš klasikinės kino teorijos veikalų, be kurio neįsivaizduojama nei šios srities teorija, nei diskusijos. 

Autorius šioje knygoje, pirmą kartą išleistoje 1924 m., vienas pirmųjų mėgino kalbėti ir padėti pamatus kino teorijos vystymuisi. Tačiau nors ir parašytas beveik prieš šimtą metų, Bela Belašo veikalas „Regimas žmogus, arba kino kultūra“ ypač aktualus šiandien, kai vizualumo vaidmuo ir kultūra tampa svarbiu tyrimų ir studijų objektu, o literatūros, skirtos kino teorijai, beveik nėra. Ypač tai gali pastebėti skaitantys lietuvių kalba.


Leidykla „Mintis“ skaitytojus ragina paskaityti ir porą lietuviškų ne tik formos, bet ir turinio prasme, leidinių.

Vienas jų – tai istorikės, etninės kultūros ir lietuvių liaudies meno tyrinėtojos Dalios Bernotaitės-Beliauskienės paruoštas katalogas „Lietuvių tautinis kostiumas: pirštinės ir kojinės“. 

Leidinys parengtas Lietuvos dailės muziejaus kolekcijos pagrindu, kurios tekstilės rinkinys komplektuotas kryptingai, atrenkant gražiausius pavyzdžius. Rinkinyje saugoma per 300 porų ir pavienių pirštinių, kojinių, riešinių bei jų dalių. Greta tradicinių mezginių, sukaupta nemažai 1950–2011 m. tautodailininkių numegztų pirštinių, kurių toks išsamus publikavimas yra pirmasis.

Parengto leidinio įvade apžvelgtos tradicinės visų etninių sričių ir tautodailininkių numegztos pirštinės bei pateikti išsamūs aprašai, trumpai apžvelgiama pirštinių ir kojinių mezgimo tradicija Lietuvoje, lokaliniai raštų ir spalvinių derinių savitumai. 

Šios knygos pristatymas įvyks SEKMADIENĮ (vasario 23 d.), 16 val., 5.3 salėje

Kita knyga, būtina kiekvieno lietuvio lentynoje, o prieš šventes – rankose, tai veikalas „Lietuvių kalendorinės šventės. Iš Jono Balio palikimo“.

Jonas Balys buvo naujos lietuvių folkloristikos ir etnologijos eros pradininkas Nepriklausomoje Lietuvoje, etnologas profesionalas. Didžiąją dalį medžiagos apie kalendorines šventes Jonas Balys kopijavo iš Lietuvių tautosakos archyvo, bijodamas, kad pastarasis gali būti sunaikintas sovietinės valdžios, taip pat tautosakos žinias rinko ir pats važinėdamas po kraštą.

Knyga „Lietuvių kalendorinės šventės. Iš Jono Balio palikimo“ neatskiria tautosakos ir liaudies papročių, o juos sujungia ir pateikia būtiniausius paaiškinimus. Šį leidinį galima vadinti savotiška mūsų papročių, burtų ir apeigų enciklopedija, ypač aktualia šiandien, kai nemaža dalis lietuvių gyvena užsienyje, o Lietuvos jaunimas nesunkiai pasiduoda vakarietiškoms šventėms ir papročiams.

„Lietuvių mitologija. Iš Norberto Vėliaus palikimo“ – tai žinomo lietuvių mitologo paruoštas leidinys, kurio pirmame tome pateikiami svarbiausių XIX a. senosios lietuvių religijos ir mitologijos tyrėjų D. Poškos, T. Narbuto bei daugelio kitų straipsniai arba ištraukos iš jų veikalų.

Knygos skaitytojai taip pat trumpai supažindinami su autorių gyvenimu ir moksline veikla, jų indėliais į lietuvių religijos ir mitologijos tyrimų istoriją.

Nebus nuskriausti ir melomanai – jų laukia Luko Devitos paruošta knyga „Lietuvos populiarioji muzika, džiazas ir rokas firmos „Melodija“ plokštelėse 1962–1992 m.“

Kaip atskleidžia leidinio pavadinimas – tai minėtu laikotarpiu leidyklos „Melodija“ išleistų plokštelių katalogas su įvairių straipsnių muzikos temomis autoriaus Luko Devitos tekstais, pasakojančiais lietuviškų plokštelių istoriją, pradedant 1907 m., kuomet Rygoje į 19 plokštelių buvo įrašytos lietuvių liaudies dainos, bei apie visą sąjunginę plokštelių firmą „Melodija“.

Šios knygos pristatymas įvyks KETVIRTADIENĮ (vasario 20 d.), 17 val., 5.2 salėje

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min