Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Pasakos reikalingos ir suaugusiems

Pasakų knyga
Tomo Urbelionio/BFL nuotr. / Pasakų knyga
Šaltinis: Lrt.lt
0
Skaitysiu vėliau
A A

Sekant pasakas vaikams svarbiausia – tėvų buvimas šalia ir kuriamas tarpusavio ryšys. Taip LRT radijo laidoje „60 minučių“ teigė projekto „Pasakos vaikams“ iniciatorius Vladas Sniečkus. Su juo sutinka ir vaikų psichiatras Linas Slušnys. Jis prideda, jog pasakos reikalingos ir suaugusiems. „Jei skaitytume pasakas, galėtume suvaldyti stresą, o tai pagelbėtų ir tarpusavio santykiams, ir santykiams su vaikais“, – mano jis.

Labdaros ir paramos fondo „Sniečkaus fondas“ įkūrėjas daktaras V. Sniečkus teigia, jog projektas „Pasakos vaikams“ sulaukė didelio susidomėjimo ir tėvai aktyviai siunčia pasakas, kuria pamokančias istorijas apie gyvūnus ar kasdienybę.  „Tėvai tikrai gali ir moka kurti pasakas“, – sako projekto iniciatorius.  

Vaikų psichiatro L. Slušnio teigimu, įrodyta, kad pasakos, kaip ir bet kokia kita tėvų veikla kartu su vaiku, kuria tam tikrus ritualus, o šie vaikams labai svarbūs. „Sukūrus ritualą, kad po pasakos vaikas užmiega, užmigdyti jį be pasakos – bus labai sunku“, – mano psichiatras. 

Suaugę taip pat yra sekę pasakas vieni kitiems, vėliau pasakos tapo sekamos tik vaikams, – sako V. Slušnys.

Vaikų psichologijos specialisto teigimu, sukūrus tam tikrą ritualų seką yra sukuriama saugi emocinė erdvė vaikui. Pasakos svarbios ir todėl, kad leidžia vaikui galvoje kurti vaizdinius, lavinti vaizduotę. Psichiatro manymu, šiuolaikinių technologijų laikais, kai pasakos tampa atgyvena, idėja, kad tėvai pasakas skaitytų vis dažniau, yra labai svarbi. „Tokiu būdų daugiau judinamos vaikų smegenys“, – sako L. Slušnys. 

Pasakos turi labai seną istoriją. Įdomu tai, kad sekamos jos būdavo ne vaikams, o tam tikrų sluoksnių vakarėliuose, teigia vaikų psichiatras. „Suaugę taip pat yra sekę pasakas vieni kitiems, vėliau pasakos tapo sekamos tik vaikams“, – sako V. Slušnys. Pasak jo, pasakos – vienas seniausių būdų kažką perduoti ir kai kada, kiek žinoma iš istorijos, per pasakas, mitus, padavimus į atmintį įrašomi tam tikri istoriniai faktai. 

„Šiais laikais per mažai laiko skiriame ir vaikams, ir pasakoms“, – sako projekto „Pasakos vaikams“ iniciatorius. Jis tvirtina, jog pasakojimas svarbus ryšio prasme ir tai, kad tėvai gali pabūti kartu su vaiku ir  pasekti pasaką, sukuria prisiminimus, kuriuos vaikai brangina.

Vaikų psichiatrijos specialistas mano, kad blogų ar neigiamų pasakų vengti nereikėtų. Jo teigimu, tam, kad paaiškintų, kaip blogį atskirti nuo gėrio, šalia yra suaugusieji. „Mano pozicija tokia: šalia išmintingo suaugusiojo jokia informacija vaikui nėra problema“, – tvirtina V. Slušnys. Suaugusiojo pareiga paaiškinti vaikui, kas yra blogai, ir kad gyvenime būna įvairių dalykų. 

„Vaikui svarbiausias dalykas – tėčio ar mamos buvimas šalia sekant pasaką. Kas ten pasakojama ir kaip – nėra esminis dalykas“, – teigia psichiatras.

Jo manymu, suaugusiems pasakos taip pat labai reikalingos. Jos skatina vaizduotę, leidžia atsiriboti nuo kasdienių dalykų. „Suaugę yra įsitraukę į darbus, bėga, jaučia stresą. Jei skaitytume pasakas, galėtume suvaldyti stresą, o tai pagelbėtų ir tarpusavio santykiams, ir santykiams su vaikais“, – mano vaikų psichiatras.

Lrt.lt
Komentarai
Temos Pasaka
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min