Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Recenzija. Sandros Brown knyga „Išskirtinis interviu“ užklumpa savo kasdienybe

Knyga
Tomo Urbelionio/BFL nuotr. / Knyga
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Garsi JAV rašytoja S. Brown kaip visuomet pasistengia priblokšti, „apgauti“ skaitytoją ir sukuria neįtikėtiną intrigų voratinklį.

Istorija pasakoja apie jauną ir ambicingą žurnalistę, kuri gauna pasiūlymą pasišnekėti su pirmąją šalies ponia, prezidento žmona. Žurnalistė įtaria kažką negero, kitaip tariant, puikią sensaciją, mat visai neseniai mirė pirmosios ponios vaikas.

Ar ji bando šauktis pagalbos? Ar vaikas buvo nužudytas? Ir jei nužudytas, tai kieno?

Tas, kas skaito S. Brown knygas puikiai žino, kad jos kupinos meilės, sekso ir akto aprašinėjimų. Ši knyga – ne išimtis. Autorė puikiai nupasakoja kiekvieną detalę, meilę paverčia daugiau nei įprastu minėtu aktu. Harmoningas trapumas tarp sekso ir meilės puikiai išlaikytas ir tai leidžia pasiklysti skaitytojui rašytojos sukurtame jausmų labirinte.

„Išskirtinis interviu“ jus turėtų patraukti savo kasdienybe. Čia nėra fantastikos, mistikos ar Dano Browno „pasaulio paslapčių“ tematikos ir heroizmo. Ji aprašo elementarias istorijas, kurios gali įvykti kiekvienam. Rašytoja stulbinimai subtiliai ir nepastebimai skaitytoją nukreipia į kitą žmogų, kitą subjektą, o galų gale atskleidžia tikrąjį piktadarį.

Dar vienas esminis elementas, kuris priverčia skaityti ištisas valandas tai puikūs dialogai. Visi jie kartais kelia šypseną, kartais net pyktį ar abejones. Apskritai, kalbėsena nėra nei per daug lyriška, kuri labiau artima dar vienai žymiai užsienio rašytojų N. Roberts (mėgsta nukrypti į gamtos maksimalizmą, narplioja kiekvieną aplinkos detalę), nei per daug buitinė. Auksinis vidurys – visuomet patraukliausias. S. Brown sugebėjo tokį atrasti.

Negaliu pamiršti ir puikių personažų portretų. Visi jie unikalūs savaip, išsiskiria tam tikromis detalėmis ir niuansais. Gerai ir tai, kad personažai dažnai primena ir paties pažįstamus žmones. Nėra to blankumo, dingsta šydas tarp pagrindio herojaus švytėjimo ir antraplanių veikėjų vienodumo. Jau minėjau, kad knygoje puikiai vystomos intrigos, sąmokslai.

„Išskirtinis interviu“ pasižymi pritrenkiančiomis skyriaus pabaigomis, t.y. sužinai, supranti ar tiesiog suvoki kažką esminio, „stipraus“ ir būtino. Mano nuomone, skyrius turi pasibaigti pribloškiančiai. S. Brown už tai gauna visus laurus. Šitaip nesugebi atidėti knygos į šalį. Vis skaitai ir skaitai, pakurstytas daugybės klausimų.

Norėdamas sužadinti ir jūsų, būsimų skaitytojų, jausmus ar netgi dvejonę, pasakysiu, kad knygos pabaiga unikali. Pamenu, dar kelias minutes užvertęs knygą sėdėjau ir galvojau, kaip ten viskas ir kodėl. Kažkas yra sakęs, kad geros istorijos taip ir turi baigtis: skaitytojas privalo pats viską suvokti.

S. Brown kaip visuomet pribloškia ir nepalieka abejingu. Perskaitę „Išskirtinį Interviu“ suprasite, kodėl ši rašytoja vadinama detektyvų meistre.

Komentarai
Temos recenzija
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min