200 tūkstančių naujų bedarbių, dar beveik 100 tūkstančių emigrantų ir apie 20 milijardų litų išaugusi valstybės skola – tokia preliminari Lietuvoje tebesitęsiančios krizės kaina. „Argi nekeista, kad nuo jos pradžios praėjus jau dvejiems metams, vis dar lieka neįvardytos šios beprecedentės krizės priežastys, nenustatyti atsakingi pareigūnai ir nepadarytos deramos išvados?“, – knygos pratarmėje klausia S. Jakeliūnas. Ir tęsia: „2009 m. pradžioje „Time“ žurnalas sudarė kaltųjų dėl globalinės finansų krizės sąrašą. Lietuviškąjį kaltininkų sąrašą rasite šioje knygoje.“.
Ekonominės krizės šaknys, autoriaus nuomone, pirmiausia glūdi čia, Lietuvoje, o ne už Atlanto. „Ištyrus krizės priežastis, darosi aišku, kad Lietuvos valdžios, Lietuvos banko ir komercinių bankų veiksmai, kuriems aš skiriu daug dėmesio šioje knygoje, nusvėrė išorinius veiksnius. Itin smarkų Lietuvos ekonominį nuosmukį lėmė nuo 2005 metų vykusi itin agresyvi ir nekontroliuojama bankų plėtra ir nevaldomas viešųjų išlaidų pūtimasis nekaupiant jokių finansinių atsargų. Nors eksportas grįžo į prieškrizinį lygį, tačiau vis dar išlikęs didžiulis nedarbas ir biudžeto deficitas įrodo, kad mūsų krizė yra kilusi iš vidaus“, – argumentuoja S. Jakeliūnas.
Kodėl Lietuva patyrė ekonominę depresiją − suminį 15 proc. BVP nuosmukį, − kai gretimos Lenkijos ekonomika toliau augo? Kas tie Lietuvos politikai, kurie turėtų prisiimti atsakomybę dėl tokios padėties šalyje? Koks vaidmuo įsiplieskiant krizei teko Švedijos komerciniams bankams ir jų apetitą turėjusiam tramdyti Lietuvos bankui? Ką apie Lietuvos ekonomiką linkę nutylėti Lietuvos politikai ir bankų analitikai? Kas yra A. Kubilius − Lietuvos gelbėtojas ar dar vienas ekonominės propagandos specialistas? Į visus šiuos klausimus paprasta kalba atsako „Lietuvos krizės anatomijos” autorius.
S. Jakeliūnas studijavo finansus bei verslo vadybą JAV, dešimt metų vadovavo investicijų ir finansų padaliniui stambioje Lietuvos finansų įmonėje, nuo 2006 m. dirba kaip nepriklausomas finansų analitikas. Jis yra parašęs nemažai straipsnių apie Lietuvos ir viso pasaulio finansų sistemą bei skaitęs daug pranešimų konferencijose ir seminaruose, tačiau ši knyga yra pirmasis jo rimtas darbas siekiant kompleksiškai įvertinti dabartinę Lietuvos ekonomikos būklę ir perspektyvas.
Knygos priešlapiuose pateikiami Lietuvos ekonomistų, finansų ekspertų bei politikų – A. Butkevičiaus, R. Dargio, V. Geralavičiaus, K. Glavecko, G. Kirkilo, A. Maldeikienės, G. Nausėdos, R. Rudzkio, R. Valatkos, I. Šimonytės – komentarai, vertinantys šios knygos svarbą. Autoriaus įžvalgos knygoje išdėstytos chronologine tvarka, todėl skaitytojams nesunku atsekti įvykių eigą ir susidaryti bendrą vaizdą, kada susiformavo krizės užuomazgos ir kaip ji vystėsi.
Autoriaus manymu, knyga tikrai nėra skirta ekonomikos ar finansų profesionalams. Knyga parašyta suprantamai, iliustruota diagramomis ir linksmais piešiniais, tad ją skaityti tikrai nebus sunku ar nuobodu. „Kuo daugiau šalies piliečiai supras apie valstybės finansus, tuo mažiau jie toleruos ekonominę politikų demagogiją“, – įsitikinęs S. Jakeliūnas.
