Vienas iš konferencijos sumanytojų Mindaugas Čaplinskas, Lietuvos elektroninės muzikos scenoje dar žinomas kaip Nostra, papasakojo „15min“, kas paskatino burti naktinio gyvenimo atstovus dienos šviesoje.
– Kam kilo mintis rengti konferenciją, kodėl?
– Mintis kilo man. Maždaug prieš metus, tačiau rimtai susimąsčiau šią vasarą. Ji gimė todėl, kad 2007-aisiais Lietuvos klubai, elektroninė muzika išgyveno pakilimą, visi vartėsi tarsi inkstai taukuose. Buvo daug vakarėlių, daugybė svečių iš užsienio – kiekvieną savaitę atvykdavo vienas už kitą garsesni ir geresni. O dabar nieko nebeliko. Nebeliko tos kultūros, tų žmonių, kurie eidami į klubą žinojo dainų pavadinimus, kurie klausydavosi ne tik užsieniečių, bet ir lietuvių, žinojo, ką jie groja. Jie domėjosi ir klausė. Dabar vyrauja požiūris, kad į klubą einama pasidulkinti, prisigerti. Tai labai nesmagu, todėl ir norime diskutuoti, galbūt ką nors pakeisti.
– Ar žmonės „ne taip“ klausosi „ne tos“ muzikos, ar kūrėjai nesukuria išskirtinių, dėmesį traukiančių kūrinių?
2007-aisiais Lietuvos klubai, elektroninė muzika išgyveno pakilimą, visi vartėsi tarsi inkstai taukuose. Buvo daug vakarėlių, daugybė svečių iš užsienio – kiekvieną savaitę atvykdavo vienas už kitą garsesni ir geresni. O dabar nieko nebeliko.– Tai labai sunkus klausimas. Objektyvų atsakymą, manau, rasime diskutuodami konferencijos metu. Iš savo varpinės galiu pasakyti tik savo nuomonę – man atrodo, kad dabartinei situacijai įtakos turėjo daug dalykų. Žmonės tapo tuštesni, galbūt jaunosios kartos vertybės pasikeitė, jiems nereikia gilių dalykų. Jie eidami į klubą neina į didžėjaus pasirodymą, tiesiog eina linksmintis. Tik kokie 10 proc. klubo lankytojų žino, kas tą vakarą groja, o tik 5 proc. žino, kad atėjo dėl muzikos. Arba esu naivus, arba anksčiau buvo kitaip. Tuo tikiu. Žmonės ėjo dėl muzikos, buvo daugiau ir pogrindinės muzikos mėgėjų.
– Kaip atrodo šiandieninis klubo lankytojas?
– Yra įvairių žmonių, tačiau tie „reiveriai“, kurie vakarėliuose lankėsi prieš daug metų, į klubus neina. Dar į festivalius nuvažiuoja, o į klubus neina. Dėl to, kad jiems neįdomu būti tarp tos naujosios kartos žmonių, kurių visai kitas supratimas apie linksmybes. Žinoma, nereikia pamiršti, kad visi esame buvę 18-os, kai svarbiausia „pirmi kartai“. Dabar toks jausmas, kad į klubus eina maždaug 20-ies metų mados besivaikantys žmonės. Žinoma, tai mano nuomonė.
– Bet ir pats dar nesi toli pabėgęs nuo 20-ies…
– Man 24-eri. Ne taip ir daug, bet domėtis šiais dalykais pradėjau nuo 16-os, tad šiokį tokį stažą jau turiu. Pirmą vakarėlį organizavome prieš aštuonerius metus, o 2004-aisiais pirmąsyk sugrojau klube. Tada tikrai nebuvau didžėjus, nors tokiu save laikiau (juokiasi), tik po to išmokau miksuoti.
Tie „reiveriai“, kurie vakarėliuose lankėsi prieš daug metų, į klubus neina. Dėl to, kad jiems neįdomu būti tarp tos naujosios kartos žmonių, kurių visai kitas supratimas apie linksmybes.– Kam skirta ši konferencija? Ko laukiate ateinančių?
Galime išskirti dvi grupes: dalyviai ir lankytojai. Tapti dalyviais, kurie diskutuos, kviečiame žmones, kurie valdo naktinių klubų rinkodarą, muzikos leidybos kompanijas kaip „Silence“, turinčius savo radijo laidas. Visus tuos, kurie formuoja viešąją nuomonę, ar yra savo srities lyderiai. Sulaukiame nemažai priekaištų, kad nepakvietėme vieno ar kito, tačiau, nereikėtų žvelgti priešiškai – fiziškai negalime visų pakviest. Visi kviečiami ateiti ir dalyvauti diskusijuose, klausti, atsakinėti. Dalyviai – tarsi diskusijos griaučiai, tikimės, kad „mėsa juos aplipdys“ lankytojai, kurie tuo gyvena, eina į klubus. Jei žmonės nebus arogantiški, išklausys vieni kitus diskusijos metu, manau, naktinių klubų kultūra peržengs ant kito laiptelio.
– Ką tai pakeis? Klubų savininkai peržiūrės grojaraščius?
– Nemanau, kad realūs pasikeitimai įvyks per artimiausius metus. Viliamės tiesiog suprasti vieni kitus. Juk ir klubus galima suprasti, atėjus krizei rėmėjai neduoda pinigų, o iš savo kišenės jie negali vežtis brangių užsieniečių. Galbūt jie atsižvelgs į diskusijos aptarimus sudarydami renginių programą, darys ne populiarius disko arba devintojo ar dešimtojo dešimtmečių vakarėlius, bet stengsis padaryti juos susijusius su muzikos kultūra ir istorija. Aš kaip techno muzikos atstovas, norėčiau, kad būtų kultūra – žmonės ne šiaip ateitų į klubą, kur „taško“ bet ką, bet būtų ryškūs stiliai, žmonės galėtų mokytis juos skirti. To norėčiau. Jei klubų lankytojai sakys, kad nori susipažinti su tam tikrais istorijos etapais, neabejoju, kad atsiras žmonių kurie tai gros. Iš esmės mūsų pagrindinis tikslas – didinti tarpusavio supratimą ir sąmoningumą.
– Kodėl jums prireikė viešumo?
– Tarpusavyje mes galime pakalbėti ir „prie alaus“. Tačiau kas iš to. Pasaulyje rengiami tokio pobūdžio dideli renginiai. Aišku, nesilyginame nei su Amsterdamu, nei su Majamiu, tiesiog norime sukurti erdvę bendrauti ir dalytis mintimis bei muzika. Didelis šio renginio pliusas tas, kad jauni atlikėjai, kurie perspektyvūs, bet nežinomi, galės atsinešti savo parodomuosius darbus, kompaktines plokšteles ir parodyti juos radijo vedėjams, leidybos kompanijoms, gauti patarimų. Tegu nebijo, niekas tikrai nepasakys, kad neturi laiko. Vienoje vietoje bus visi – didžėjai, radijo laidų vedėjai, klubų vadybininkai.
– Ką kviečiate iš svečių?
– Vieną merginą – Ksenią Kamikazą iš Latvijos, kuri rimtai susijusi su techno judėjimu, ir estą Jaagupą Jalakasą, kuris papasakos apie renginių organizavimą ir savo šalies patirtį.
Konferencijos bilieto kaina – 35 Lt. Daugiau informacijos apie renginį http://www.baltijoselektronika.lt/
