Kultinis „triukšmadarių“ ketvertas per daugiau nei trisdešimt ansamblio gyvavimo metų atskleidė pasauliui mušamųjų muzikos grožį ir parodė, kokia stulbinama, iškalbinga, jaudinanti ir virtuoziška ji gali būti.
Pirmykštis žmogus, galbūt, kiekvieną savo žingsnį lydėjo stuksenimu į kokį nors skambiai atsiliepiantį daiktą. Šiuolaikinis – vėl kasdien iš visų pusių apsuptas ritmingų garsų: jie sklinda namuose, prekybos centruose, automobilyje, pasilinksminimuose, kino teatruose – nuo šito nenutylančio pulso, kaip ir nuo savo širdies plakimo, neįmanoma pabėgti. Ritmo pojūtis ir poreikis yra įgimtas, ir moderniaisiais laikais kažkas išdrįso vėl apnuoginti ritmą, grąžinti jam pirmapradį grynumą ir sukurti vien mušamųjų instrumentų ansamblius.
„Kroumata“ yra vienas iš tokio reiškinio vertės įrodymų. Rogeras Bergströmas, Ulrikas Nilssonas, Johanas Silvmarkas ir Pontusas Langendorfas disponuoja milžinišku instrumentų arsenalu – nuo elementarių būgnų ir marimbų iki egzotiškų varpelių bei automobilių klaksonų. Visa, kas gali skambėti mušant, įkvėpė kompozitorius organizuoti iš tų triukšmų kompozicijas, o atlikėjus – atskleisti tose kompozicijose glūdintį grožį. Tikimybė nustebti, išgirsti negirdėtą, patirti nepatirtą „Kroumatos“ koncerte – labai didelė, mat švedų perkusininkai nevaikšto pramintais takais, jie veikiau tampa tais, paskui kuriuos vėliau žengia kiti.
 |
| Katarinos Widell nuotr./Švedų mušamųjų kvartetas „Kroumata“ |
Vilniaus festivalyje šis kolektyvas pristatys reikšmingiausius XX a. aštuntojo ir devintojo dešimtmečių opusus mušamiesiems. Johnas Cage’as, Steve’as Reichas, Iannis Xenakis, György Ligetis yra tie kompozitoriai, kurie kardinaliai keitė muzikos pasaulį, bet kiekvienas darė tai savaip. Cage’as paskelbė bet kurį garsą muzika, ištrindamas ribą tarp kūrybos ir atsitiktinumo, triukšmo ir muzikos, meno ir gyvenimo. Reichas kartu su kitais minimalistais pristatė būdą, kaip kurti taupiai, pilnai ir iki galo išnaudojant kiekvieną smulkų elementą. Taip buvo sukurta visiškai nauja ir iki šiol aktuali estetika. Xenakis – savotiškas muzikos architektas, jis kūryboje pasitelkdavo matematines formules, tyrinėjo muzikinių struktūrų kombinacijų galimybes, bet niekada nekūrė formulių dėl pačių formulių ir nuolat vadovadavosi menine uosle. O Ligetis buvo tas, kuris galėjo sukurti simfoniją šimtui metronomų arba... kvartetą automobilių klaksonams! Visi šie be galo skirtingi kompozitoriai panašiu metu paskyrė šiek tiek dėmesio mušamiesiems, kuo visa tai baigėsi – galėsime išgirsti koncerte.
Greta žymiųjų modernistų kūrinių „Kroumata“ implikuoja ir švedų kompozitorių Päro Lindgreno ir Sveno-Davido Sandströmo to paties laikmečio darbus. Kadangi kolektyvas atlieka ypatingai daug naujausios muzikos (jų kūrybinėje biografijoje – net 220 premjerų), ji skleisis ir šiame pasirodyme – Johno Erikssono „Rankų miškas“, sukurtas 2005-aisiais, taip pat įtrauktas į programą.
Įvairių šalių kritikai nuolat pabrėžia „Kroumatos“ išskirtinius bruožus – visus įmanomus lūkesčius pranokstantį virtuoziškumą, tikslų įsigilinimą į interpretuojamą medžiagą ir ypatingą koncertinių pasirodymų aureolę, energiją. Šios savybės „Kroumatai“ atveria prestižinių salių duris (Berlyno filharmonijos, Linkolno centro ir kt.), teikia progas daryti įrašus (20 albumų) ir galimybes keliauti aplink pasaulį (koncertai daugiau nei 40 šalių), o svarbiausia – leidžia suteikti neišdildomų įspūdžių klausytojams, nepriklausomai nuo to, ar jie yra melomanai, ar tiesiog smalsaujantys gaivesnio garso ieškotojai, ar net... karaliai.
Unikalus perkusijų karaliavimo momentas išauš birželio 6 d. 19 val. Nacionalinėje filharmonijoje, po Vilniaus festivalio vėliava. Bilietų kaina – 30 Lt.
