Sklando istorija, kad vienas muzikos kritikas, paklausęs gitaristo Jurijaus Naumovo grojimo magnetofono juostelėje, pralaimėjo lažybas, tvirtindamas, kad groja du muzikantai.
Iš tikrųjų, Naumovo unikali, virtuoziška grojimo technika sukrečia klausytojus. Solidusis „The New Yorker Magazine“ savo laiku pavadino muzikantą „vieno žmogaus grupe“, nors groja jis visada tik viena gitara.
Ne mažiau įspūdingi ir tekstai, lydintys bliuzus. Visos baladės (paprastai – 10-12 min. trukmės) panašios į išpažintis. Jose sudėti vidiniai išgyvenimai, netektys, atradimai, pamąstymai apie mirtį ir gyvenimą likus „vienas prieš vieną“ su savo siela. Tada nebereikia meluoti sau, o tik nuspręsti, kas gyvenime svarbiausia. Tokia yra filosofijos – „pragyventi kiekvieną dieną kaip paskutinę“ – esmė. Greičiausiai dėl to yra toks artimas atlikėjas žiūrovams, ateinantiems pasiklausyti jo kūrinių, kurie, atrodo, priverčia žemę slysti iš po kojų.
Jurijus Naumovas – sovietinės alternatyviosios muzikos, disidentinės literatūros, nelegalaus grojimo butuose, „rusiško roko“ suklestėjimo laikų legenda. Į jo koncertus gimtajame mieste, Sibire, Maskvoje, Piteryje niekada nebūdavo laisvų bilietų.
90-ųjų metų viduryje, kai daugelis roko žvaigždžių buvo priversti įsitraukti į alinantį šou biznio gyvenimą, Jurijus nusprendė išvykti. Visam laikui. Muzikantas emigravo į JAV ir iki šiol gyvena Niujorke, sėkmingai gastroliuodamas po Ameriką ir Europą.
J. Naumovo publika pastovi ir ištikima. Jo koncertų metu klausytojai nesiplaiksto prie scenos šokio ritme. Jis to nemėgsta. Žiūrovai sėdi ir susižavėję klauso, nedrįsdami pajudėti. Jei kas strykteli iš vietos, atlikėjas klausia: „Jums reikia išeiti? Eikite, aš palauksiu“. Todėl salėje visada tvyro mirtina tyla, o žmonių galvose šmėkšteli mintis: „Kaip jis taip geba groti?!“ Muzikanto gitara skamba kaip orkestras: smuikas, violončelė, altas, kontrabosas – sunku patikėti, kad gali taip skambėti vieno žmogaus valdoma viena gitara.
Jurijus Naumovas gimė 1962 metais. Baigęs mokyklą įstojo į Novosibirsko medicinos institutą, kurį buvo priverstas palikti 1984 metais. Netrukus išvyko į tuometinį Leningradą ir tapo roko grupės „Pereinamas kiemas“ lyderiu. 1990 metais emigravo į JAV. Po šešerių metų (1996) pirmą kartą koncertavo Rusijoje. Nuo to laiko koncertuoja reguliariai, nepamiršdamas gimtojo Novosibirsko.
Ištrauka iš muzikos kritiko Anatolijaus Gunickio, vieno iš grupės „Akvarium“ įkūrėjų, straipsnio „Maskvos bugis“(1995-04-05):
„Sunku papasakoti, ką daro Jurijus scenoje, jei jūs negirdėjote. Nestandartinis muzikantas, įvaldęs unikalią grojimo techniką gitara, kuria dainas bliuzo stiliumi su giliais tekstais, kuriuose gausu aliteracijų bei žodžių žaismo. Klausytis jo buvo nelengva. Įmantrios baladės, lūžinėjantis, truputį liguistas vokalas reikalavo dėmesio ir nuoširdaus įsiklausymo. Tai daugelį klausytojų trikdė. Dėl šios priežasties Naumovas netapo liaudies stabu. Jis nesistengė visiems patikti, nesilankė bohemos vakarėliuose ir nuolat kartojo, kad jo albumai bus suprasti ir tinkamai įvertinti ateityje.
Savo karjerą Naumovas pradėjo Novosibirske. 80-ųjų viduryje išvyko į Piterį. Kasetės su jo kūrinių įrašais plito dideliu greičiu. Jurijus pradėjo groti roko klube, o netrukus, be didelių formalumų ir perklausų, buvo pakviestas groti 5-jame Leningrado roko festivalyje. Jame muzikantą lydėjo sėkmė – tapo laureatu. Nors jis grojo su grupe „Praeinamasis kiemas“, tačiau geriausi – soliniai akustiniai koncertai.
Man Jurijus Naumovas — ryškiausias to meto prisiminimas. Jo rokenrolo pajautimas – tikra mistika.“
Bilietai į Jurijaus Naumovo koncertą lapkričio 8 dieną, 19 val., PIANO.lt salėje (Trakų g. 9/1) parduodami visose bilietai.lt kasose.
