Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Lietuvių sutartinės – jau UNESCO nematerialaus paveldo sąraše

Šokių dienos "Laiko brydėm" akimirkos
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Lietuvaitės
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Antradienį, lapkričio 16 dieną, į UNESCO reprezentatyvaus žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą buvo įtrauktos Lietuvių polifoninės dainos – sutartinės.

Lapkričio 15–19 d. Nairobyje, Kenijoje, vykstančioje  Tarpvyriausybinio nematerialaus kultūros paveldo apsaugos komiteto penktojoje sesijoje be Lietuvos pateiktos Lietuvių polifoninių dainų – sutartinių nominacijos buvo svarstomos dar 46 nominacijos UNESCO reprezentatyvaus žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašui papildyti.

Lietuvių polifoninių dainų – sutartinių nominacinę bylą rengė etnomuzikologė dr. Daiva Vyčinienė, Lietuvos liaudies kultūros centras bei Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija.

Sutartinės (pavadinimas kildinamas iš veiksmažodžio „sutarti”, „derėti“) – tai unikalus lietuvių tradicinės muzikos fenomenas, itin sena polifonijos forma, rašoma pranešime spaudai.

Sutartinės – sinkretinis menas, atspindintis muzikos, teksto ir judesio ryšį. Sutartines daugiausia gieda moterys, instrumentinius kūrinius skudučiais, daudytėmis, kanklėmis ir kt. instrumentais atlieka vyrai. Tekstuose gausu archajiškų refrenų, dažni garsažodžiai, kurių reikšmę dabar galima tik numanyti. Būdingas sutartinių bruožas – vienalaikis skirtingų melodijų ir skirtingų tekstų (prasminio ir garsažodinio) skambesys.

Europos muzikos teorijoje sutartinės laikomos paradoksu: harmoniją sukuria disonansinių intervalų – sekundų – sąskambiai. Sutartinės jau nuo XX a. pradžios yra tapusios vienu ryškiausių lietuvių kultūrinės tapatybės simbolių. Sutartinėmis pagrįsta daugelio šiuolaikinių kompozitorių kūryba. Užsienyje sutartinės yra tapusios savita Lietuvos vizitine kortele.

Lietuvių sutartinės – jau trečioji Lietuvos nematerialios kultūros vertybė, įtraukta į UNESCO reprezentatyvaus žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą, kuriam taip pat priklauso  Kryždirbystė ir kryžių simbolika Lietuvoje (2001 m.) bei Dainų ir šokių švenčių tradicija Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje (2003 m.). UNESCO reprezentatyvaus žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašo pagrindinis tikslas – užtikrinti geresnį nematerialaus kultūros paveldo žinomumą, atkreipti dėmesį į jo svarbą, skatinti tarpkultūrinį dialogą ir pagarbą kultūrų įvairovei.

 
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min