„Bardų vilkikas“ – akcija, kurios metu keturi linksmai nusiteikę bardai – Violeta Bučiūtė, Gytis Ambrazevičius, Valerijus Šerelis ir Sakalas Čumačenko – sunkiasvore mašina keliavo po Lietuvos miestus ir rengė koncertus vietiniams poezijos gerbėjams. Prie muzikaliojo ketvertuko prisijungė ir Utenos, Kupiškio, Pasvalio bei Biržų bardai.
Po penktadienį 11 valandą Vilniaus Rotušės aikštėje įvykusio koncerto, kuriame dainavo ir žinomas bardas Giedrius Arbačiauskas bei grupės „Arbata“ lyderis Andrius Zalieska-Zala, „Bardų vilkikas“ pajudėjo Utenos link. Po smagios ir dainingos kelionės, 14 valandą Utenos miesto sode įvyko bardų koncertas. „Nors miesto sodas buvo ganėtinai platus, tačiau atvykusių ir vietos bardų dainas girdėjo net ir už parko esantys žmonės“, – taip apie koncertą atsiliepė Vilniaus mokytojų namų projektų vadovas, festivalio „Tai – aš“ tėveliu pramintas Juozas Žitkauskas.
 |
| Vilniaus mokytojų namų nuotr./„Bardų vilkikas“ |
„Bardų vilkiko“ keleivis, muzikantas ir istorikas G. Ambrazevičius renginio užkulisiuose pripažino, kad į dainuojamąją poeziją jį patraukė Vytauto Kernagio ir Sauliaus Mykolaičio kūryba: „Dainuojamaja poezija susidomėti paskatino Vytautas Kernagis, Saulius Mykolaitis, sužavėjęs savo gaivališkumu. Aštuoniolikos ar septyniolikos metų būdamas, tėvų išsiprašiau gitaros ir jau po poros metų lipau ant scenos su savo kūrybos dainomis. Vyko bardų žygis po Lietuvą ir pirmą kartą koncertavau Šakiuose, į kuriuos mane pakvietė bardas Povilas Girdenis. Tame koncerte mane įsidėmėjo žinomi Lietuvos bardai būtent šis pasirodymas, vykęs 2008 metais, buvo mano bardiškos karjeros pradžia.“
Kita „Bardų vilkiko“ muzikantė – V. Bučiūtė – muzikuoja jau nuo darželio laikų: „Dainuoti pradėjau darželyje, groti pianinu – nuo pirmos klasės, o gitara – vienuoliktoje klasėje. Iš pradžių dainas kūriau pianinu, bet labai gerai nesisekė, todėl pasiskolinau sovietinę gitarą ir ėmiau kurti muziką. Po to atvykau į Vilnių. Draugai paragino dainuoti ir pirmaisiais studijų metais sudalyvavau festivalio „Tai – aš“ koncerte „Naktinėjimai“. Po šio renginio į dainuojamosios poezijos koncertus ir kitus kultūrinius renginius esu kviečiama nuolat.“ Violeta mano, kad jaunųjų bardų karta dar užaugs ir kažkada bus tokia pat garsi kaip dainuojamosios poezijos „grandai“ – Kostas Smoriginas, Vytautas Kernagis ir kiti. „Be abejo, kad taip bus, – teigia ji. – Juk dirbame ne ką mažiau, nei kadaise dirbo jie.“
 |
| Vilniaus mokytojų namų nuotr./„Bardų vilkikas“ |
Po koncerto Utenoje, „Bardų vilkikas“ patraukė į Kupiškį. Linksmai nusiteikusios gausios Kupiškio publikos neatbaidė ir laikinai dingusi elektra: tuo metu scenoje dainavęs V. Šerelis nepasimetė ir laiką, kol elektra vėl atsirado, užpildė deklamuodamas eiles. V. Šerelis iš bardų kolektyvo išsiskiria tuo, kad yra ne tik bardas, bet ir karininkas. Daugumoje jo dainų ryškūs karo, kovos motyvai. V. Šerelis teigia, jog padainuoti ir pagroti tenka ir kariuomenėje: „Karas yra tam tikra meno rūšis – kai vykau į Afganistaną, gitara važiavo kartu. Grodavau su draugais prie laužo. Grojančių kareivių yra ir daugiau – menininkai kariuomenėje yra visiškai normalus dalykas: vieni rašo, kiti piešia, treti dainuoja – visokių žmonių yra. Dainuojamoji poezija nėra labai populiarus žanras, ji turi užsidirbti savo vietą pasaulyje. Festivalis „Tai – aš“ padeda tą daryti.“
Žemu balsu dainuojantis bardas S. Čumačenko gitara groti pradėjo dvylikos metų, paskatintas tėvų, nes po pirmos gitaros pamokos buvo nusprendęs šio instrumento išsižadėti. „Kai pradėjau groti gitara nieko nemokėdamas, savaime ėmiau kurti dainų žodžius. Mano kūrybai įtaką daro Jono Strielkūno ir Vlado Mozuriūno kūryba, kadangi jų eilių paprastume randu tobulumą. Šiuo metu groju įvairiuose kultūriniuose renginiuose – grojau festivalyje „Purpurinis vakaras“ ir žadu koncertuoti „Naktinėjimuose“. Dėl savo ateities dar nesu tikras.“
Po jaukios ir šiltos nakvynės Kupiškio marių viloje, spalio 12 dieną žvaliai nusiteikę bardai aplankė Pasvalio kraštą: 12 valandą Pasvalio Vytauto Didžiojo aikštėje vyko dar vienas koncertas. „Džiaugiuosi, kad Pasvalio krašte įvyko priešfestivalinis koncertas. Galiu pakartoti tai, ką sakiau užlipęs į sceną: Pasvalys man asocijuojasi ne vien tik su alumi, bet ir su dainuojamaja poezija. Šiemet jau aštuntą kartą bardai su dainuojamosios poezijos vėjeliu atskris į Pasvalio krašto muziejų, o vilkiko koncerte mus šildė ne tik saulė, bet ir Pasvalio publika, kuri buvo labai įvairi ir klausėsi mūsų dainų“, – Pasvalio koncertą komentavo J. Žitkauskas.
Po pasirodymo Pasvalyje, vilkikas užsuko į Biržus ir ten, Juliaus Janonio aikštėje, 13.30 val. surengė jau paskutinįjį koncertą, po kurio „Bardų vilkikas“ pajudėjo Vilniaus link. „Juliaus Janonio aikštėje buvo susirinkusi didelė žmonių minia, o šiltas rudeniškas oras puikiai tiko bardų dainoms. Net jeigu ir dingtų elektra, karavanas važiuotų toliau – šiam festivaliui niekas nesutrukdys“, – taip apie Biržuose vykusį koncertą atsiliepė vienas iš festivalio organizatorių Liutauras Palionis.
 |
| Vilniaus mokytojų namų nuotr./„Bardų vilkikas“ |
„Girdėjau apie tokias akcijas kaip šešerius metus vykęs „Bardų vagonas“ ir visada buvo smalsu sužinoti, kaip viskas atrodo iš arčiau. Šiemet į „Bardų vilkiką“ buvau pakviesta netikėtai ir dėl to džiaugiuosi“, – apie akciją kalbėjo V. Bučiūtė.
Jai pritarė ir dainuojamosios poezijos atlikėjas G. Ambrazevičius, spalį koncertuosiantis Utenoje, Kupiškyje, Pasvalyje, Biržuose, Veisiejuose, Punske ir surengsiantis net tris koncertus Vilniuje. G. Ambrazevičius tikino, jog ryšys su auditorija jam labai svarbus: „Kiekvieną dainą, kiekvieną sakinį, žodį, išgyvenu iš naujo, stengiuosi visa tai perteikti kuo geriau, nes klausytojams daina ir jos žodžiai įdomūs tik tiek, kiek juose galima rasti savęs. Per mano išgyvenimus, patirtis jie prisimena savąsias ir tą akimirką mes suprantame vienas kitą net ir būdami nepažįstami.“
Tarptautinis dainuojamosios poezijos festivalis „Tai – aš“, šiemet rengiamas jau vienuoliktąjį kartą, oficialų atidarymą minės spalio 14 dieną: 10 valandą Vilniaus mokytojų namuose bus iškelta festivalio vėliava, tradiciškai skelbianti jo pradžią. Spalio 15 dieną, 18 val. Vilniaus šv. Kotrynos bažnyčioje vyks koncertas poetui Marcelijui Martinaičiui atminti, kuriame dalyvaus dainų autoriai ir atlikėjai Domantas Razauskas, Gediminas Storpirštis, Vytautas V. Landsbergis, Mindaugas Ancevičius, poetas Rimvydas Stankevičius ir kiti.
Šiemet festivalis šiek tiek atjaunėjo: daugiau nei pusė atlikėjų, dalyvaujančių šiame festivalyje, dar nėra sulaukę keturiasdešimties. Beveik visi į Lietuvą atvykę užsieniečiai festivalyje dalyvaus pirmą kartą. Tarp festivalio dalyvių – visiems žinomi dainuojamosios poezijos atlikėjai: Domantas Razauskas, Gediminas Storpirštis, Ieva Narkutė, Andrius Zalieska–Zala, V.V.Landsbergis, Giedrius Arbačiauskas, Eglė Gelažiūtė, Sigitas Jakubauskas, Virgis Stakėnas ir kiti ne tik Lietuvos, bet ir iš svečių šalių – Italijos, Airijos, Škotijos, Ukrainos, Lenkijos, Latvijos, Didžiosios Britanijos – atvykę dalyviai.
Be tradiciniais tapusių jaunųjų bardų „Naktinėjimų“ Mokytojų namų Svetainėje ir gausybės koncertų įvairiuose Lietuvos miestuose, šiemet festivalis stebins naujovėmis – Andriaus Kulikausko kuruojama dainuojamosios poezijos diskoteka „Šis tas netikėto“, kurioje įvairių bardų gyvai atlikamą kūrybą lydės elektronikos garsai, ir pigesniais bilietais į didžiuosius festivalio koncertus Vilniuje ir Kaune. „Taip, šiais metais bilietai į koncertus bus pigesni. Taip sudarysime galimybę gerą muziką išgirsti didesniam žmonių skaičiui“, – J. Žitkauskas.
Į tradicija tapusį koncertą – „Naktinėjimus“ – iki spalio 14 dienos festivalio interneto svetainėje gali registruotis visi jaunieji dainuojamosios poezijos kūrėjai, kurie savo muzika nori pasidalinti su kitais ir smagiai „panaktinėti“ Vilniaus mokytojų namų Svetainėje spalio 18 dieną.
